Laisvės kovų dalyvio Juozo Lukšos-Daumanto atminimą pernai atvertame jo vardo skvere Žirmūnuose įprasmins paminklinis objektas „Miškinis“. Geriausia meninė idėja atrinkta iš keturių pasiūlymų.
Konkurse daugiausia balų surinkusi idėja „Miškinis“ (autoriai – skulptorius Gediminas Piekuras ir UAB „Architektūros linija“ – architektai Gintaras Čaikauskas, Ieva Kontautaitė) primena pastatą Žygio gatvėje, kur vienu metu veikė Lietuvos antisovietinių partizanų vadovaujantis centras – Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų štabas (J. Lukšos-Daumanto skveras yra Apkasų ir Tuskulėnų gatvių sankirtoje). Sklendžiantis šio neišlikusio pastato pamatų tūris – užuomina apie tai, kad vieta – netiksli. Tūris simboliškai orientuotas į Vakarus, kur J. Lukša-Daumantas keletą kartų vyko ieškoti pagalbos savo valstybės kovoms. Kiekviena pamatų kraštinė – partizano susikurtų skirtingų tapatybių, padėjusių laisvės kovose, atspindžiai. Juos žymi ir gausybė jo slapyvardžių: Miškinis, Vytis, Kazimieras, Skirmantas, Kęstutis, Arminas, Skrajūnas, S. Mykolaitis.
Paminkle yra ir miško – partizanų prieglobsčio, miško brolių simbolis, siejamas su vienu iš jo slapyvardžių „Miškinis“. Penki paminkliniame tūryje pasodinti ąžuolai primins penkerius Daumanto rezistencijos metus. Daug dėmesio skiriama šviesai, kuri ne tik padeda išryškinti objekto idėją ir skatina domėtis, bet ir turi simbolinę prasmę. Tai – pozityvioji istorijos pusė, siekis išlikti matomam, reikšmingam dabarties kontekste.
Autoriams rūpėjo, kad jų projektas pratęstų šioje vietoje jau pradėtą garsiojo Lietuvos rezistento įamžinimo koncepciją. Jie nesistengė sukurti papildomo aplinkos dramatizmo, tačiau išlaikydami šiandienę skvero nuotaiką, derinosi prie jau esamų elementų – neseniai pasodinto ąžuoliuko, pastatytos informacinės lentos. Betarpiškai susiliejęs su kontekstu, naujasis paminklas taps šios miesto viešosios erdvės dalimi – žaliuoju skveru.
„Labai džiaugiuosi, kad laimėjusi meninė idėja per J. Lukšos-Daumanto asmeninės kovos simbolius įtaigiai ir aiškiai papasakoja mūsų laisvės kovų, vykusių čia, mieste, o taip pat ir visoje Lietuvoje, istoriją, – sako Vilniaus savivaldybės vicemeras Tomas Gulbinas. – Naujasis paminklas liudys, kaip didžiuojamės mūsų laisvės kovotojais ir tuo, ką mums paliko J. Lukša-Daumantas. Kai skelbėme konkursą, nebuvo prasidėjusi Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, tad paminklo prasmė šiuo metu dar sustiprėjo. Mūsų visų pareiga neužmiršti, kodėl esame laisvi, ir tą laisvę perduoti ateities kartoms.“
Ruošdama atminimo paminklo J. Lukšai-Daumantui konkurso sąlygas, Vilniaus savivaldybė nustatė tikslią namo, kuriame lankydavosi šis laisvės kovotojas, vietą. Geoinformacinėje sistemoje sutapdinus 1938 m. miesto planą su 1944 m. vasarą daryta miesto nuotrauka iš oro ir gautą rezultatą palyginus su dabartine padėtimi, nustatyta, kad mediniame vieno aukšto namelyje su mansarda gyveno ir veikė J. Lukša-Daumantas, o šis namelis tuomet stovėjo prie šiandieninio Minties g. 6 daugiabučio.
Mokslininkai tyrėjai nustatė, kad 1946 m. lapkričio–gruodžio mėn. medinio namo Žygio g. 85a konspiraciniame bute veikė Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų štabas, kuriame dirbo ir Tauro apygardos vadovybės narys, architektūros fakulteto studentas J. Lukša-Daumantas. Paaiškėjus štabo steigėjo, provokatoriaus Juozo Markulio-Erelio klastai, J. Lukša iš Vilniaus sėkmingai pasitraukė ir tęsė kovą pakaunėje. Medinis namas buvo nugriautas iki 1966-ųjų, šalia statant naują daugiabutį gyvenamąjį namą.
„Autoriai sėkmingai išsprendė itin sunkų užduoties rebusą – meninėmis priemonėmis įprasminti rezistencinių kovų vietą, kuri pažymėta ir išdavyste, – komentavo Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis. – Prisimindami šį sudėtingą Juozo Lukšos-Daumanto kovų epizodą, atspindintį ir visą to laikmečio realybę, čia matysime kompoziciją, kurioje iš išdaviko namo sąlyginių pamatų, lyg laisvę kaustančio rėmo, į dangų kyla nauji galingi ąžuolai – Lietuvos atgimimo ir nepalaužiamo laisvės siekio simboliai.“
Meninės idėjos įprasminimo paminkliniam objektui buvo pateikti dar trys pasiūlymai – „Trišakis“, „Dega“ ir „Laisvės valsas“ (vienas jų neatitiko kvalifikacinių reikalavimų). Idėjos vertintos pagal šiuos kriterijus: meninė koncepcija ir išraiška, jos estetinė kokybė, meninių sprendinių socialinis paveikumas ir meninių sprendinių funkcionalumas, racionalus programos išpildymas, suteikiant atitinkamus balus pagal konkurso sąlygose pateiktą aprašymą.
Konkurso pasiūlymus vertino Vilniaus miesto vyriausiasis architektas M. Pakalnis, architektas Darius Linartas, skulptoriai Mindaugas Šnipas, Algirdas Kuzma, Vidas Simanavičius ir istorikas Norbertas Černiauskas. Recenzavo architektas Kazimieras Reimeris ir skulptorė Aušra Jasiukevičiūtė.
Daugiausia balų surinkusios idėjos „Miškinis“ autorių kolektyvas jau yra laimėjęs 1863 m. sukilėlių atminimo ženklų konkursą Pilių rezervato teritorijoje (šalia Gedimino kalno bokšto). Skulptorius G. Piekuras su kitu architektų kolektyvu buvo ir J. Basanavičiaus skulptūros autoriai. Architektas Gintaras Čaikauskas sukūrė Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje buvusios partizanų vadavietės rekonstrukcijos projektą.
Patikrinusi konkurso dalyvių pateiktus dokumentus, Viešųjų pirkimų komisija paskelbs galutinius konkurso laimėtojus, kuriems bus įteikti piniginiai prizai: už pirmą vietą – 10 000 eurų, už antrą vietą – 7500 eurų, už trečią vietą – 5000 eurų.
Konkurso nugalėtojas bus kviečiamas neskelbiamų derybų dėl meninės idėjos realizavimo.
Juozo Lukšos-Daumanto skveras Žirmūnuose atvertas praėjusį lapkritį. Čia suformuota keletas funkcinių zonų su vietomis prisėsti ir bendra vaikų žaidimo aikštele, atnaujinti želdiniai, pėsčiųjų ir dviračių takų dangos. Teritorijoje pasodinta daugiau nei 50 naujų medžių ir krūmų masyvas, apjungiantis žaliąsias erdves ir tampantis žaliaisiais koridoriais. Skvere rekonstruoti seni pėsčiųjų takai, įrengtas naujas dviračių takas, atnaujintas šiuolaikiškas apšvietimas ir mažoji architektūra.
I VIETA
II VIETA
III VIETA
Vilniaus miesto savivaldybės inf.
