Nuo sausio 1 d. įsigalioja patikslintos Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų ribos. Kartu su šiais pokyčiais tvarkomas ir Adresų registras, kuriame dar likusios neišregistruotos kaimiškos vietovės, nors šios teritorijos jau ne vieną dešimtmetį priklauso Vilniaus miestui. Dėl to nesikeis nei gatvių ar teritorijų priežiūra, nei socialinės, švietimo ar kitos gyventojams teikiamos paslaugos.
Pagal Adresų registrą, Vilniaus miesto teritorijoje yra apie 90 dar likusių kaimų, tokių kaip Pilaitės, Pašilaičių, Tarandės, Mažųjų Gulbinų ir kt. Vien Pilaitėje tokių kaimų – apie 15–ka.„Šių teritorijų jau seniai negalima vadinti kaimiškomis, nes jose per pastaruosius dvidešimt metų vyksta intensyvi plėtra. Tikriausiai daugelis čia gyvenančiųjų net nežino, kad kažkur registruose dar likęs buvusio kaimo pavadinimas“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Žemės tvarkymo ir GIS poskyrio vedėja Gaiva Auglienė
.Šios vietovės prie miesto teritorijos buvo prijungtos dar 1995–1996 m. Tačiau Registrų centro Adresų registro vidinėse duomenų bazėse jos liko kaip kaimo gyvenamosios vietovės su savo pavadinimais, nes įstatymų nustatyta tvarka nebuvo panaikintos ir išregistruotos.
Anot G. Auglienės, gyventojams dėl to niekas nesikeis, nes šios gyvenamosios vietovės neatsispindi adresuose. Teritorijos priklauso Vilniaus miesto seniūnijoms, jų infrastruktūra, gatvių priežiūra, švietimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigomis rūpinasi miestas.
Kiek kitokia situacija susiklostė dėl dviejų dar likusių kaimiškųjų vietovių – Salų ir Neravų kaimų. Šios teritorijos Vilniaus miestui priskirtos kartu su Grigiškių miesto gyvenamąja vietove. Jos ribojasi tiek su Vilniaus, tiek su Grigiškių miestu, gyventojai turi galimybę pasirinkti, prie kurio miesto, kaip gyvenamosios vietovės, norėtų būti prijungti. Susitikimas su gyventojais dėl šio klausimo jau buvo organizuotas ir dar bus tęsiamas.
„Kalbėjomės su Salų ir Neravų gyventojais, prie kurio miesto jie norėtų būti prijungti. Neravų vietovė – arčiau Vilniaus, ribojasi su Panerių seniūnija, Salos – arčiau Grigiškių. Vis dėlto apsispręsti turi patys gyventojai, su kuriais dar darysime konsultacijas“, – kalbėjo Vilniaus miesto Savivaldybės Žemės tvarkymo ir GIS poskyrio vedėja. Priklausymas Vilniui ar Grigiškėms gali turėti įtakos patekimui į arčiau namų esantį darželį ar mokyklą, todėl specialistai siūlo šių gyvenviečių atstovams atsakingai apsvarstyti savo pasirinkimą.
Jau buvusių susitikimų metu gyventojai išreiškė nuogąstavimą dėl istorinių šių kaimų pavadinimų išnykimo. „Skatiname ieškoti prasmingų vietovių įamžinimo būdų – buvusių kaimų vardais galima pavadinti gatvę, viešąją erdvę, bendruomenės namus. Taip bus išsaugotas prisiminimas apie čia kadaise buvusias gyvenvietes“, – siūlo Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė.
Gyventojai, norintys pasikonsultuoti ar paklausti dėl šių kaimiškų gyvenamųjų vietovių panaikinimo ir išregistravimo, gali kreiptis į savo seniūniją. Pareikšti savo nuomonę greitu metu bus galima elektroninėmis ryšio priemonėmis, tam tikslui organizuojamoje gyventojų apklausoje. Apie apklausą gyventojai dar bus informuojami vilnius.lt puslapyje.
