Teisėsauga įtaria 20 asmenų grupuotę išplovus apie 7 mln. eurų, ketvirtadienį paskelbė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas ir vidaus reikalų ministras.
„Preliminarūs mastai rodo, kad schemos ir veikos buvo tikrai didelės ir plačios“, – žurnalistams sakė ministras Eimutis Misiūnas.
Praėjusią savaitę sulaikytiems asmenims pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir dokumentų klastojimo.
Du iš įtariamųjų teismo sprendimu lieka suimti. Vienas įtariamasis suimtas trims mėnesiams, kitas – dešimčiai dienų.
Vidaus reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad pinigai galėjo būti plauti pasinaudojant Lietuvoje, Estijoje ir Jungtinėje Karalystėje registruotomis bendrovėmis.
FNTT direktorius Antonis Mikulskis žurnalistams sakė, kad tyrime figūruoja dešimt Lietuvos įmonių.
Pasak jo, schemose įtariamos dalyvavusios naftos, maisto sektoriaus, logistikos įmonės, priešgaisrinę techniką ugniagesiams tiekusi bendrovė.
Operacijos Lietuvoje metu tyrėjai atliko 52 kratas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Mažeikiuose, per jas rasti ir paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, juodraštiniai užrašai, kompiuteriai, skaitmeninės duomenų laikmenos. Atliekant vieną iš kratų buvo rastas nelegaliai laikytas dujinis šaunamasis ginklas.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gegužę, tiriamas pastarųjų pusantrų metų laikotarpis.
A. Mikulskis sakė, kad įtarimai yra pareikšti privačių įmonių vadovams ir finansininkams.
Žala ugniagesiams
Pareigūnai paskelbė, kad tyrimo metu į FNTT tyrėjų akiratį pakliuvo ir viena Vilniuje registruota bendrovė, kuri užsiima priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo priemonių gamyba bei prekyba.
Įtariama, kad vien ši ugniagesiams ir urėdijoms transporto priemones parduodanti ir montuojanti bendrovė galėjo fiktyviais sandoriais į Estijos bendrovę neteisėtai gauti apie 1 mln. eurų.
A. Mikulskis sakė, kad įmonė uždirbdavo, kai kur kas brangiau parduodavo užsienietišką įrangą, negu kad ji iš tikrųjų kainuoja.
„Pagal preliminariai paskaičiuotą žalą ugniagesiams galimai galėjome pakelti darbo užmokestį vidutiniškai turbūt 100 eurų“, – kalbėjo vidaus reikalų ministras.
Jis užsiminė, kad skelbiami įtarimai yra susiję su ankstesniu ministerijos kreipimusi į teisėsaugą dėl atleisto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovo Kęstučio Lukošiaus veiksmų įsigyjant automobilines kopėčias iš įmonės „Iksada“.
E. Misiūnas tvirtino negalintis nei patvirtinti, nei paneigti, kad FNTT tyrime įtarimai pareikšti „Iksados“ darbuotojams.
„Dideli grynųjų pinigų kiekiai dažniausiai yra naudojami šešėliniam verslui, korupcinėms schemoms maitinti ir aš tikiuosi, kad šis dabar pradėtas FNTT plataus masto tyrimas atves iki kitų tyrimų, galbūt bus įtraukta ir Specialiųjų tyrimų tarnyba su kitokiais dar kaltinimais“, – kalbėjo ministras.
„Džiaugiuosi, kad mes nebijome ir drįstame ardyti tokias schemas ir eiti į tokį šešėlį, kuris kurį laiką buvo per daug toleruojamas Lietuvoje“, – pridūrė jis.
Blokuotos sąskaitos
Tyrimo duomenimis, milijoninėmis grynųjų pinigų sumomis galėjo naudotis Lietuvoje veikiančios bendrovės, kurios buvo įtrauktos į mokesčių vengimo sistemą.
Lietuvoje esančių bendrovių vadovai atlikdavo pavedimus į organizuotos grupės narių turimas bendroves, o atitinkama grynųjų pinigų suma buvo perduodama, kaip įtariama, mokesčius mokėti vengiantiems verslininkams.
Anot Vidaus reikalų ministerijos, vienas iš nusikalstamos veikos organizatorių galėjo naudotis Estijoje registruota bendrove, kurios vienintelis darbuotojas buvo jis pats. Minėta bendrovė vertėsi maisto produktų prekyba.
Daugiausia buvo prekiaujama gaiviaisiais gėrimais, kurie buvo perkami Lenkijoje bei Vokietijoje ir neoficialiai, be jokių apskaitos dokumentų, parduodami Jungtinėje Karalystėje.
Įtariama, kad iš tokios šešėlinės veiklos organizuotos grupės nariai uždirbo daug neapskaitytų grynųjų pinigų, kurių pervežimą į Lietuvą patys ir organizavo.
FNTT tyrėjai užblokavo organizuotos grupės narių valdomas banko sąskaitas Estijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje.
Laikinai paskirtų teisės į nekilnojamąjį turtą apribojimų ir blokuotų sąskaitų suma siekia beveik 2 mln. eurų.
„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.
