Vilnius tęsia viešųjų erdvių atgaivinimą – planuojama atnaujinti aikštę šalia Naujosios Vilnios kultūros centro. Šiuo metu ji daugiausia tarnauja kaip tranzitinė erdvė ir yra intensyviau naudojama tik per renginius, tačiau siekiama ją paversti jaukesne, patrauklesne ir kviečiančia ilgiau užsibūti. Projektas pasiekė svarbų etapą – gautas statybos leidimas aikštės atnaujinimo darbams.
Sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovės Vilniaus vystymo kompanijos parengtame projekte numatyta atnaujinti apie 1 ha teritoriją taip, kad ji sustiprintų ryšį su Kultūros centro pastatu ir taptų pagrindine Naujosios Vilnios traukos bei bendruomenės susibūrimų vieta.
„Siekiame, kad kokybiškos, gyvos ir žmonėms patrauklios viešosios erdvės kurtųsi ne tik miesto centre, bet ir toliau nuo jo nutolusiuose rajonuose. Ši aikštė sovietmečiu buvo projektuota kaip reprezentacinė, tranzitinė erdvė, tačiau šiandien miestiečių poreikiai yra visai kitokie. Todėl siekiame ją paversti jaukia, žalia ir bendruomenei pritaikyta vieta, kurioje norėtųsi sustoti, leisti laiką bei susitikti“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Erdvė kuriama kartu su bendruomene
Naujosios Vilnios aikštės projektavimas prasidėjo nuo aktyvaus dialogo su vietos bendruomene – į procesą įsitraukė gyventojai, seniūnijos, bibliotekos ir kultūros centro atstovai.
Vilniaus vystymo kompanija specialistai su bendruomene susitiko tris kartus: 2024 m. spalio 8 d. kartu vaikščiojo po aikštę ir analizavo vietos poreikius, spalio 22 d. diskutavo, kuriems pasiūlymams reikėtų teikti prioritetą, o praėjusių metų pavasarį pristatė būsimos aikštės sutvarkymo koncepciją. Susitikimų metu vietos bendruomenė galėjo teikti korekcijas, pasiūlymus, kaip šią erdvę iš tranzitinės padaryti jaukesne ir patogesne.
„Rengdami viešųjų erdvių projektus didžiausią dėmesį skiriame dialogui su bendruomene. Vietos gyventojai, kasdien besinaudojantys šiomis erdvėmis, geriausiai žino, kokių pokyčių reikia ir ką svarbu išsaugoti. Kalbėdami apie Naujosios Vilnios aikštę, iš bendruomenės išgirdome aiškų poreikį šiandien tiesiog praeinamą ir daugiausia renginių metu naudojamą erdvę paversti jaukesne bei patrauklesne kasdieniam buvimui – numatyti amfiteatrą, erdvę nuo judrių gatvių atskirti želdiniais, o patogesniam judėjimui atsisakyti didžiosios dalies laiptų”, – sako Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.
Kaip numatoma atnaujinti aikštę?
Projektu planuojama aikštėje suderinti renginių ir kasdienės rekreacijos funkcijas. Centrinėje dalyje projektuojama aikštė su klinkerio plytomis apdailintais amfiteatro tipo suolais, išdėstytais trimis lygiais. Amfiteatras ypatingomis progomis tarnautų kaip didelė lauko auditorija, o kitu metu kviestų prisėsti medžių pavėsyje bei pasimėgauti į amfiteatro struktūrą įkomponuotu vandens elementu. Švenčių poreikiams siūloma įrengti kelis lauko elektros įvadus bei sustiprinti dangą maisto furgonėliams sustoti.
Aikštės erdvėje paliekama erdvė ateityje atsirasiančiai skulptūrai, kuri būtų įrengiama per „Kurių Vilnių“ programą, o dangoms siūloma naudoti gelsvų atspalvių trinkeles, kuriant sąsają su Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčios medžiagiškumu.
„Projekte ypatingą dėmesį skiriame patogiam ir universaliam judėjimui. Siekiame užtikrinti patogų judėjimą be kliūčių visiems lankytojams. Aikštės išskirtinumu taps tvarūs lietaus vandens valdymo sprendiniai, kurie ne tik atliks praktinę funkciją, bet ir praturtins viešąją erdvę, suteikdami jai daugiau gyvybės bei estetinės vertės”, – teigia projektą su komanda kūręs architektas, kraštovaizdžio architektas Linas Ūsas.
Seni, susidėvėję laiptai, apsunkinantys naudojimąsi teritorija, bus panaikinti, o jų vietoje suplanuoti nauji pėsčiųjų takai, kurių išilginis nuolydis neviršys 5 proc.
Žemiausioje aikštės dalyje diegiamas lietaus sodas, skirtas paviršinio lietaus vandens surinkimui, natūraliam apvalymui ir infiltravimui į gruntą. Erdvę vizualiai praturtins integruotas fontanas, kurio vanduo tekės žemyn per amfiteatro suolų paviršius į aikštės lygį.
Taip pat projektuojama atvira stoginė, skirta apsaugoti lankytojus nuo kaitrios saulės ar lietaus, bei šiuolaikiška mažoji architektūra.
Projektas išsiskiria itin dideliu dėmesiu esamiems vertingiems medžiams: žemės darbai medžių šaknų zonose privalės būti atliekami rankiniu būdu arba naudojant oro kastuvą, siekiant maksimaliai apsaugoti šaknis nuo pažeidimų. Planuojama šalinti tik invazinius, sėklas brandinančius uosialapius klevus bei kelis kitus prastos būklės medžius.
Projekto bendraautoriai – Vilniaus vystymo kompanijos kraštovaizdžio architektas Linas Ūsas, konstruktoriai Nikolaj Moškov ir Kęstutis Sakalauskas, projekto vadovės Justė Sakalauskaitė ir Viktorija Bogdanovienė. Komandai talkino inžinieriai iš UAB „Startstudio“ Vytautas Kairys, UAB „ELENET Engineering“ Mantas Minderis, Gintautas Barysas.
Vilniaus vystymo kompanijos vizualizacijos
