Vilniaus miesto savivaldybė pradeda nuoseklią ir ilgalaikę kovą su invazinėmis rūšimis, kurios kelia grėsmę biologinei įvairovei, ekosistemoms ir žmonių sveikatai. Mieste tęsiami Sosnovskio barščių naikinimo darbai, taip pat pradedama sisteminga kova su invazinėmis rykštenėmis bei daržininkų siaubu vadinamais ispaniniais arionais.
Sosnovskio barščiai ir rykštenės bus naikinamos ne tik valstybinėje, bet ir privačioje žemėje – gyventojams tai nieko nekainuos. Tačiau gyventojai turi pateikti sutikimą.
Būtini savininkų sutikimai
Nuo sausio pradžios atrinktų privačių sklypų savininkams išsiųsti laiškai, kuriuose informuojama apie jų sklypuose aptiktas invazines rūšis. Kartu su laišku pateiktas sutikimas dėl invazinių rūšių tvarkymo sklype.
Jeigu sklypas turi kelis savininkus, būtinas visų bendraturčių sutikimas. Sutikimo reikia ir daugiabučių, kurie pastatyti ant privačios žemės, savininkų.
Užpildytą ir pasirašytą sutikimą galima:
-
nuskenuoti arba nufotografuoti ir atsiųsti el. paštu [email protected];
-
pateikti per svetainę paslaugos.vilnius.lt (paslauga „Dėl invazinių rūšių naikinimo privačiame sklype“);
-
atnešti tiesiogiai į Vilniaus miesto savivaldybę (Konstitucijos pr. 3, Vilnius), kreipiantis į Klientų aptarnavimo skyrių (pirmas aukštas).
Kodėl svarbu veikti kartu?
Invazinės rūšys nepripažįsta sklypų ribų, todėl efektyvi kova įmanoma tik veikiant kartu. Sklypų savininkai yra atsakingi už savo žemės priežiūrą, tačiau savivaldybė, dalyvaudama Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programoje, gali suteikti realią pagalbą.
„Jeigu invazinės rūšys naikinamos tik valstybinėje žemėje, o privačiuose sklypuose – ne, jos labai greitai vėl išplinta. Be to, kai kurios iš jų, pavyzdžiui, Sosnovskio barštis, kelia pavojų žmonių sveikatai ir gali sukelti stiprius odos nudegimus. Todėl su šia problema turime kovoti vieningai“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Miesto aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.
Šie darbai privačių sklypų savininkams nieko nekainuos, o rezultatas – išsaugoma biologinė įvairovė mieste, saugesnė ir tvarkingesnė aplinka.
Sprendimai paremti mokslu
Vilniaus mieste, remiantis mokslininkų įžvalgomis, parengti trejų metų veiksmų planai, skirti nuosekliai ir sistemiškai mažinti pavojingiausių invazinių rūšių paplitimą. Veiksmų planai apima Sosnovskio barščių, kanadinių ir didžiųjų rykštenių bei ispaninių arionų naikinimą. Ilgalaikė strategija leidžia ne tik sunaikinti jau išplitusias augavietes, bet ir užkirsti kelią jų atsinaujinimui ateityje.
Kaip bus naikinamos invazinės rūšys
Sosnovskio barščiai bus naikinami 171 atrinktoje augavietėje, kurių bendras plotas siekia 101,59 hektaro. Daugiausia šių augalų aptikta Vilniaus pakraščiuose – Pilaitės, Fabijoniškių ir Pašilaičių seniūnijose. Jų taip pat randama Naujojoje Vilnioje, Verkiuose, Antakalnyje, mažesniais kiekiais – Paneriuose ir Naujininkuose. Visas planuojamas tvarkyti teritorijas galima rasti savivaldybės parengtame veiksmų plane.
Sosnovskio barščiai bus naikinami taikant kompleksines priemones – augalai bus iškasami, apdorojami herbicidais, šienaujami. Pasirinkti metodai nekenks aplinkai, o sunaikinus invazines rūšis, teritorijose palaipsniui galės atsikurti vietinė augmenija.
Kanadinės ir didžiosios rykštenės bus naikinamos 28 atrinktose vietose, daugiausia Pašilaičių ir Fabijoniškių seniūnijose. Atsižvelgiant į vietą ir augalų paplitimą, bus taikomi skirtingi metodai – nuo kasimo ir šienavimo iki herbicidų naudojimo.
Ispaniniai arionai bus naikinami tik valstybinėje žemėje, o gyventojai raginami kovoti su jais ir savo sklypuose. Parengtame plane galite rasti naudingos, mokslininkų parengtos informacijos, kaip kovoti su šiais invaziniais šliužais.
Invazinių rūšių naikinimui per artimiausius penkerius metus numatoma skirti 900 tūkst. eurų.
Kodėl būtina naikinti invazines rūšis?
Biologinė įvairovė Europoje ir Lietuvoje sparčiai nyksta. Per pastaruosius 30 metų apie trečdalis rūšių tapo pavojingai mažėjančiomis, o beveik tiek pat – atsidūrė ties išnykimo riba. Europos Komisijos ataskaita rodo, kad daugiau nei pusė saugomų buveinių Lietuvoje yra blogos būklės, o palankios būklės išliko tik keturi iš dvylikos buveinių tipų.
Lietuvoje invazinių rūšių plitimas po netinkamos miškininkystės ir žemdirbystės, yra viena pagrindinių biologinės įvairovės nykimo priežasčių. Šios rūšys užima teritorijas, išstumia vietinius augalus ir gyvūnus bei ardo ekosistemas. Pavyzdžiui, rykštenės stelbia vietines pievas ir paverčia jas netinkamomis gyventi pievų paukščiams bei kitiems gyvūnams.
Daugiau apie invazinių rūšių naikinimą Vilniuje ir parengtus veiksmų planus rasite čia.
Kilus klausimams teiraukitės [email protected].
