Staiga atšalus orams, ne vienas peršalo: dažnam ima perštėti gerklę, vargina kosulys. O dar artėja Vėlines, per kurias lankysime kapus, susitiksime su giminaičiais, tad teks pabūti darganoje ir neišvengiamai sužvarbti. Prieš akis – ilgas šaltasis laikotarpis, per kurį šeimos gydytojas Valerijus Morozovas visiems, nepriklausomai nuo oro sąlygų, rekomenduoja kasdien valandą praleisti lauke, vaikštant sparčiu žingsniu, o namuose išbandyti paprastus būdus, kurie leis šiek tiek užsigrūdinti, jei to dar nepadarėte vasarą. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad nors lietuviai ledus pamėgę skanauti tik karštomis vasaros dienomis, jie gali tapti puikiu, saldžius bei riebius kepinius pakeičiančiu desertu ir žiemą.
Neužsisėdėkime namuose, nesvarbu, koks oras
Nuo darganoto oro kartais perdėtai saugome vaikus, jo vengia ir senjorai. Pasak šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo, visų amžiaus grupių žmonėms patartina praleisti kuo daugiau laiko lauke.
„Reikėtų skatinti pajudėti ir savo garbaus amžiaus senelius ar tėvus, nes jei žmogus labai retai išeina į gryną orą, o rudenį vaikai ar anūkai jį įsisodina į automobilį ir vežioja po kapines, kuriose stoviniuojama, galbūt netinkamai apsirengus, peršalti labai lengva. Tad savo vyresnio amžiaus giminaičiais reikėtų pasirūpinti ne tik tam tikromis progomis, bet nuolat. Taip, kaip mažus vaikus išvedame į lauką, taip reikėtų išvesti pasivaikščioti ir senjorus, ypač jei jiems patiems judėti sunkoka. Savarankiškai jie galėtų kasdien išeiti bent jau į balkoną“, – pataria gydytojas.
Jis priduria, kad jautrių amžiaus grupių, lengvai virusus pasigaunantiems žmonėms lankantis didesnių susibūrimų vietose, pravartu dėvėti veido kaukes, nuo kurių jau atpratome. „Visiems be išimties praverstų ir rankų higiena. Karantinų metu buvome įpratę jas plauti labai dažnai, o dabar kažkodėl dažnas tą įprotį apleido. Taip pat, prakalbus apie grūdinimąsi, daug kam jis asocijuojasi su maudynėmis ežere žiemą ar lediniu dušu. Tačiau jei žmogus neužsigrūdinęs, pravartu pradėti nuo švelnesnių būdų: pavaikščioti basam, duše apsilieti ne šaltu, o drungnu vandeniu, kasdien greitu žingsniu bent valandą pasivaikščioti lauke“, – siūlo V. Morozovas.
Ledai ir ledukai gali tapti puikiais pagalbininkais
Pasak Valerijaus Morozovo, mus susargdina ne šaltas oras, vėjas ar kondicionieriai, o virusai, kuriems įsitvirtinti organizme yra geresnė terpė, jei žmogus peršalęs ar pervargęs. „O tam, kad nesusirgtume nuo kiekvieno vėjo pūstelėjimo, galime grūdinti ir gerklę, ypač jei ją dažnai skauda. Vasarą valgome ledus, o žiemą kažkodėl jų vengiame patys ir neduodame vaikams. Porcija ledų retkarčiais tikrai nepakenks, o jei vengiame pridėtinio cukraus, galime tiesiog pačiulpti ledukų“, – sako gydytojas.
Moterys dažnai užsišaldo ramunėlių ar čiobrelių arbatos ir tokiais ledukais iš ryto patrina veido odą. Tačiau tikrai nedaug kas žino dar ir kitą, gydytojo rekomenduotą jų panaudojimo būdą: „Patarčiau jais patrinti dar ir kaklą, limfmazgių zoną – toks dozuotas šaltis tikrai nepakenks. Tačiau noriu pabrėžti, kad svarbiausias dalykas, norint užsigrūdinti, yra fizinis aktyvumas lauke, tik, žinoma, kvėpuojant pro nosį, ne pro burną.“
Ledai – ne tik vasarą
Tradiciškai lietuviai daugiausia ledų suvartoja vasarą, nors, pavyzdžiui, net tokiose šiaurės šalyse kaip Suomija ar Švedija, kurios pagal daugiausia suvalgomų ledų kiekį vienam gyventojui patenka į penketuką, jais mėgaujamasi nepriklausomai nuo sezono.
Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva sako, kad nors sezonai ir turi didelės įtakos pirkėjų įpročiams, ledų pardavimai kasmet auga: „Populiariausi – vanilinio plombyro bei šokoladiniai ledai, tačiau kasmet pirkėjai ieško naujovių, palankesnių sveikatai variantų, todėl siūlome ir veganiškus ledus su mažesniu pridėtinio cukraus kiekiu, natūralius ledus be dažiklių ir ledus be laktozės. Vis dažniau į krepšelius pirkėjai įsideda ir lietuviškų gamintojų ledus. Jei vasarą nuperkama daugiau sorbeto ir šerbeto ledų, žiemą labiau mėgstamas plombyras su įvairiais priedais ir skoniais.“