Analizuojant Vilniaus miesto mokyklų akademinius pasiekimus, pastebimi ugdymo netolygumai, kurie trukdo užtikrinti vienodas galimybes visų mokinių asmeninei ir akademinei pažangai. Todėl ieškome veiksmingų sprendimų, padėsiančių mažinti mokyklų nelygybę ir skatinti kiekvieno vaiko potencialo realizavimą.
„Ugdymo pasiekimai yra nevienodi ne tik dėl mokyklos, bet ir dėl skirtingo socialinio-ekonominio konteksto. Paprastai tariant, vaiko pasiekimus lemia ir tėvų išsilavinimas bei šeimoje susiklosčiusios tradicijos. Siekdami užtikrinti, kad visi vilniečių vaikai, nepriklausomai nuo to, iš kokios šeimos atėjo, gautų geriausią galimybę augti, šiemet organizavome vasaros stovyklą septintokams, kurios metu buvo stiprinamos lietuvių k. ir matematikos žinios. Džiaugiuosi, kad pirmieji stovyklose dalyvavusių mokinių ir mokytojų įspūdžiai teigiami. Šią kryptį plėtosime ateityje“, – sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
Reaguojant į šią situaciją, Vilniaus miesto savivaldybė kartu su „Edu Vilnius“ šiemet pilotavo naują priemonę – vasaros atostogų metu inicijuota akademinė keturių savaičių trukmės stovykla, skirta septintų klasių mokiniams iš įvairių Vilniaus miesto mokyklų. Stovyklos tikslas – sudaryti sąlygas mokinių asmeninei pažangai ir skatinti aukštesnius akademinius pasiekimus. Šią stovyklą pilnai finansavo Vilniaus miesto savivaldybė, tad mokiniams ir jų tėvams ji nieko nekainavo, užsiėmimai vyko „Hobiverse“ patalpose.
Veiklos buvo organizuotos dienos stovyklos formatu. Pirmoje dienos pusėje mokiniai dalyvavo netradiciniame ugdymo procese, kur pagrindinis dėmesys buvo skiriamas matematikos ir lietuvių kalbos įgūdžių stiprinimui. Antroje dienos dalyje vaikai įsitraukė į įvairias kūrybines ir aktyvias veiklas: žygius, apsilankymus baseine, boulinge, muziejuose bei meninius užsiėmimus.
Stovykla prasidėjo birželio 23 dieną, ją lankė 15 mokinių. Pradžioje dalyviai nedrąsiai reiškė mintis, susidūrė su sunkumais bendraujant lietuviškai ar sprendžiant matematines užduotis. Tačiau visos stovyklos metu mokiniai aktyviai įsitraukė į ugdymo veiklas: sprendė uždavinius, analizavo tekstus, mokėsi sudėtingesnių lietuviškų žodžių, kūrė projektus ir plakatus.

Pasibaigus stovyklai, tiek mokiniai, tiek mokytojai pozityviai įvertino pasiektus rezultatus ir patirtį.
„Mes nerašėme jiems pažymių, įskaitų, nežadėjome dovanų, jei jie mokysis. Neturėjome jokios išorinės motyvacinės sistemos. Nes labiausiai žmogų motyvuoja ne išoriniai dalykai, o sėkmė. Tai esminė vidinė motyvatorė. Dar ir dar kartą pamačiau tai per šias keturias savaites ir su stovyklos dalyviais. Jie patyrė sėkmę, jie norėjo ją patirti dar ir dar kartą“, – sako stovykloje dalyvavusi matematikos mokytoja Dovile Čiškauskaitė.
Lietuvių kalbos mokytoja Ineta Pulkauninkė taip pat teigiamai atsiliepė apie savo patirtį stovykloje: „Vaikai ne tik sustiprino lietuvių kalbos įgūdžius, bet ir atrado džiaugsmą bendradarbiauti bei kurti kartu. Kai kurie aptiko turį daugiau talentų, nei galvojo. Man, kaip mokytojai, ši patirtis buvo vertinga, nes suteikė galimybę atrasti naujų metodų, kurie itin tinka neformalioje aplinkoje. Neslėpsiu, buvo iššūkis mokyti lietuvių kalbos ir literatūros vaikus, kurie nėra gimtakalbiai lietuviai, tačiau šią patirtį vertinu pozityviai, jaučiuosi prisilietusi prie naujos kalbinio ugdymo sferos.”
Vaikai ne tik išmoko daugiau, bet ir pamatė mokymosi procesą iš naujos perspektyvos. Taip pat, tai buvo proga susipažinti su naujais žmonėmis, praplėsti savo akiratį, išbandyti naujus dalykus. Tai buvo kupinas įspūdžių laikas, tiesa, pareikalavęs ir nemažai mokinių jėgų. Tad, paklausti, ką planuoja veikti po stovyklos, atsakė paprastai ir nuoširdžiai – „išsimiegoti“.
„Panašios vasaros stovyklos, trunkančios bent dvidešimt dienų, Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėtos gausiai vykdyti po pandemijos, siekiant sumažinti vaikų mokymosi praradimus. Didelio masto tyrimai parodė, kad tokios papildomo mokymosi stovyklos buvo ypač naudingos vaikams iš sudėtingos socioekonominės padėties ir turėjo išliekantį pozityvų poveikį jų mokymuisi. Remdamiesi šiomis patirtimis ir rekomendacijomis kūrėme stovyklą, kuri galėtų padėti su sunkumais susiduriantiems mokiniams“, – pasakoja Unė Kaunaitė, „Edu Vilnius“ vadovė.
Tikime, kad pasiekus net ir nedidelį skaičių sunkiau besimokančiųjų bei jiems padėjus bent šiek tiek tvirčiau pasijusti matematikos ir lietuvių kalbos dalykuose, yra žengtas svarbus pirmasis žingsnis. Pilotinis projektas suteikė galimybę išbandyti kitokią, tyrimais išbandytą kaip veiksmingą priemonę. Ateinančiais mokslo metais Vilnius ir toliau siekia tobulinti ir sistemiškai diegti priemones, skirtas mažinti atskirti atskirtį tarp mokyklų ir užtikrinti, kad mokykla arčiausiai namų būtų pati geriausia.