Ilgesnės dienos, šiluma ir vis dažniau spindinti saulė neretam reiškia ne tik sugrįžusį pavasarį, bet ir pasikartojančius nemalonius alergijos simptomus: užburkusią nosį, gausias vandeningas išskyras iš nosies, ašarojančias akis, čiaudulį ir kt. Kad šiltuoju metų sezonu būtų galima mėgautis pilnavertiškai, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Alergologijos centro vedėja, gydytoja alergologė Miglė Kuprienė pataria, kaip palengvinti šienligės (polinozės) sukeliamus simptomus.
Šienligę sukelia medžių, žolių ir piktžolių žiedadulkės. Alergijos simptomus galima pajausti dar kovo viduryje, nes medžiai yra ankstyviausi žiedadulkių šaltiniai. Vieni pirmųjų pražysta lazdynai ir alksniai, vėliau beržai, klevai, uosiai ir kiti medžiai. Vis dėlto, gydytoja pabrėžia, kad beržų žiedadulkės – pagrindinės ir svarbiausios pavasarinės alergijos kaltininkės.
„Šienligės simptomai kartojasi kasmet beveik tuo pačiu metu ir priklauso nuo žiedadulkių koncentracijos ore. Negydoma šienligė sutrikdo normalų žmogaus gyvenimą: dėl varginančių simptomų žmonės negali išsimiegoti, sportuoti ir gerai praleisti laisvalaikio, jiems gali kilti sunkumų darbe ar besimokant“, – sako M. Kuprienė.
Patikrinkite žiedadulkių koncentraciją
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad šienligės, kaip ir kitų alerginių ligų, gydymas prasideda nuo alergeno nustatymo ir jo vengimo. Nuo šienligės kenčiantiems žmonėms reikėtų mažiau būti lauke, vengti vietų, kur gausu žydinčių augalų, kurių alergenams yra įsijautrinimas, o būnant namuose ar automobilyje – laikyti uždarytus langus.
„Vengti alergiją sukeliančių veiksnių yra sudėtinga, tačiau tam tikros priemonės gali padėti sumažinti jų poveikį ir palengvinti kasdienybę. Viena iš jų – mobiliųjų programėlių naudojimas, leidžiantis realiu laiku stebėti žiedadulkių koncentraciją ore, pasitikrinti augalų žydėjimo pradžią ir pabaigą bei pagal tai planuoti savo veiklas. Vilniuje ši informacija pateikiama programėlėje KOVAS. Pasirinkus žemėlapio sluoksnį „Žiedadulkės“, galima peržiūrėti skirtingų medžių žiedadulkių koncentraciją, o pastebėjus didesnius rodiklius – imtis papildomų apsaugos priemonių: lauke dėvėti akinius nuo saulės, prieš išeinant iš namų nosį patepti apsauginiu tepalu“, – komentuoja Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoja alergologė.
Ji priduria, kad tokiais atvejais grįžus namo būtų pravartu pasikeisti viršutinius drabužius, išsimaudyti po dušu ir taip alergiją sukeliančias žiedadulkes pašalinti nuo odos ir plaukų.
Žiedadulkių gaudyklė, kurios duomenys yra pateikiami KOVO žemėlapiuose, yra įrengta ant Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro stogo. Vieno tokio įrenginio rodmenys reprezentuoja maždaug 30–50 kilometrų spindulio teritoriją – duomenys leidžia spręsti apie bendrą foninę žiedadulkių situaciją mieste ir jo apylinkėse. Lokaliems skirtumams įvertinti reikėtų papildomų matavimų.
Šienligė gali išsivystyti ir suaugusiems
Gydytoja perspėja, kad pajausti alergijos simptomus galima net ir jeigu anksčiau su tuo nesate susidūrę – šienligė vystosi dėl padidėjusios organizmo reakcijos augalų žiedadulkių alergenams, o rizika susirgti alergine liga priklauso nuo genetinių ir aplinkos veiksnių.
„Manoma, kad įtakos tam turi vis didėjanti oro tarša, žmonių gyvenimo sąlygos ir daugelis kitų faktorių. Šienlige serga tiek vaikai, tiek suaugusieji. Ji gali pasireikšti bet kuriame amžiaus tarpsnyje, tačiau dažniausiai pasireiškia prieš 20-uosius gyvenimo metus ir neretai trunka visą gyvenimą“, – pastebi M. Kuprienė.
Šienligės simptomus gali palengvinti ir medikamentinis gydymas. Tam svarbu patiriamus simptomus aptarti su gydytoju alergologu.
„Gydytojas alergologas, įvertinęs nusiskundimus ir ištyręs pacientą, paskiria kiekvienam individualiai tinkantį gydymo būdą, kai kuriais atvejais rekomenduoja taikyti alergenų specifinę imunoterapiją. Todėl tiems, kas nori užkirsti kelią šienligei ar ją efektyviai kontroliuoti, pagalbos vertėtų kreiptis į medikus“, – sako gydytoja.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Alergologijos centre (Antakalnio g. 124) teikiamos gydytojų alergologų paslaugos tiek vaikams, tiek suaugusiems pacientams.
