Vilniaus miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“ tęsia investicijas į sostinės paviršinių nuotekų infrastruktūros modernizavimą: šiemet į paviršinių nuotekų tinklų statybą bendrovė investuos 15 mln. eurų, o iki 2029 metų bendra investicijų suma sieks 46 mln. eurų.
Stiprių liūčių metu tai padės išvengti laikinų gatvių užtvindymų, pagerins eismą lyjant, sumažins liūčių keliamą grėsmę infrastruktūrai ir gyventojų turtui.
„Kryptingai stiprindami tinklus, pereiname nuo reagavimo į pasekmes prie ilgalaikių sprendimų, kurie saugo miesto infrastruktūrą, gyventojų turtą ir kasdienį judėjimą,“ – sako miesto meras Valdas Benkunskas.
Savivaldybei priklausančios UAB „Grinda“ vadovas Jonas Davidavičius sako, jog stiprių liūčių metu gatvės patvinsta dėl istoriškai nepakankamos sostinės paviršinių nuotekų infrastruktūros: susikaupęs lietaus vanduo tiesiog neturi kur nutekėti: „Šiandien tik apie 25 proc. Vilniaus turi centralizuotus lietaus nuotekų tinklus, o kai kuriose vietose per liūtį vandens srautas per sekundę siekia dešimtis kubinių metrų – tokių kiekių neįmanoma suvaldyti be ilgalaikių ir kryptingų investicijų.“
Pernai „Grinda“ Kalvarijų gatvėje įgyvendino vieną didžiausių paviršinių nuotekų projektų mieste – nutiesta daugiau nei 4,5 kilometro naujų tinklų. Šis sprendimas reikšmingai sumažino riziką, kad viena intensyviausių sostinės gatvių po stiprių liūčių taps sunkiai pravažiuojama.
Šiemet didžioji dalis lėšų bus nukreipta paviršinių nuotekų tinklų remontui Savanorių prospekte, S. Konarskio, Gedvydžių, Taikos, L. Asanavičiūtės, Čiobiškio, V. Pietario ir Žemaitės gatvėse.
Tęsiama paviršinių nuotekų tinklų plėtra Senamiestyje – Trakų, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvėse. Planuojami darbai modernizacijos reikalaujančiose vietose: Savanorių prospekte, Antakalnio, P. Vileišio, Juodojo kelio ir Vilniaus gatvėse.
Juodojo kelio teritorijoje „Grinda“ įgyvendins stambų projektą, skirtą ekstremalioms liūtims – jis apims beveik 3 kilometrus magistralinių paviršinių nuotekų tinklų, apie 8 olimpiniams baseinams prilygstančią kaupyklą ir galingus nuotekų valymo įrenginius. Toks sprendimas leis per labai trumpą laiką suvaldyti ypač didelius vandens srautus.
Per 2025 metus „Grinda“ Vilniuje nutiesė daugiau nei 5 kilometrus naujų ir atnaujino per 1 kilometrą esamų paviršinių nuotekų tinklų. Tai reikšmingi skaičiai miestui, kuriame šios infrastruktūros vystymas ilgai atsiliko nuo intensyvios miesto plėtros. Pastaraisiais metais, „Grindos“ iniciatyva, pereinama prie nuoseklaus ir kryptingo sprendimų įgyvendinimo.
Darbus sostinėje apsunkina objektyvūs iššūkiai – ribota erdvė po žeme, kitų inžinerinių tinklų gausa ir statybų metu nuolat aptinkami archeologiniai radiniai, dėl kurių tyrimų tenka stabdyti darbus ir keisti projektus. Vis dėlto šios sąlygos nekeičia krypties – „Grinda“ nuosekliai investuoja į ilgalaikius sprendimus ten, kur jų labiausiai reikia Vilniaus miestui.
Įdomūs faktai apie Vilniaus paviršinių nuotekų sistemą:
- Didžiausiame 1072 ha miesto nuotekų baseine – Geležinio Vilko teritorijoje – per stiprias liūtis susidaro iki 26 kub. metrų vandens per sekundę. Tiek, kad olimpinį plaukimo baseiną būtų galima užpildyti per maždaug pusantros minutės.
- Giliausias Vilniaus paviršinių nuotekų tinklas Ukmergės gatvėje yra 18 metrų gylyje – tai prilygsta šešių aukštų pastato aukščiui po žeme.
- Plačiausias paviršinių nuotekų vamzdynas Vilniuje įrengtas Eigulių gatvėje – jo skersmuo siekia 2,6 metro. Tokiame vamzdyne galėtų tilpti lengvasis automobilis.
- Taurupės gatvėje įrengta didžiausia dirbtinė paviršinių nuotekų kaupykla – ji talpina apie 50 tūkst. kubinių metrų vandens arba maždaug 20 olimpinių plaukimo baseinų. Ji saugo aplink Sudervės upelį esančias gyvenamąsias teritorijas nuo užtvindymo.
