Lietuvos vartotojų optimizmas kovo mėnesį buvo didžiausias visoje Europos Sąjungoje, o Lietuva ir Lenkija – vienintelės valstybės, kur vartotojų optimizmo lygis buvo teigiamas. Tai atskleidė naujausi Europos Komisijos skelbiami ES vartotojų lūkesčių duomenys.
Be to, Lietuva taip pat buvo lyderė pagal vieną svarbiausių vartotojų lūkesčių apklausos komponentų – vartotojų ketinimus leisti pinigus stambiems pirkiniams. Ši tendencija gerai atsispindi ir naujausioje Lietuvos mažmeninės prekybos statistikoje.
Vasarį realių (be kainų įtakos) mažmeninės prekybos apimčių 3 mėn. slankaus vidurkio augimas Lietuvoje paspartėjo iki 3,1 proc. ir buvo greičiausias per beveik 22 mėn. Mažmeninės prekybos ne maisto produktais apimčių 3 mėn. slankaus vidurkio augimas Lietuvoje vasarį siekė 4,2 proc., o IT, kultūros poilsio ir kitų ne pirmo būtinumo prekių mažmeninės prekybos apyvartos augimas vasarį paspartėjo iki 12,4 proc. ir buvo greičiausias per 23 mėn.
Pastarosios kategorijos augimas rodo, kad Lietuvos vartotojai vis drąsiau leidžia pinigus stambiems ir brangesniems, ne pirmo būtinumo pirkiniams, o tai implikuoja apie vidaus paklausos Lietuvoje stiprėjimą.
Didelės įtakos tokiam aukštam Lietuvos vartotojų pasitikėjimui ir mažmeninės prekybos įsibėgėjimui turi prasidėjęs gyventojų perkamosios galios atsigavimas. Kovo mėnesį metinė infliacija Lietuvoje sulėtėjo iki 0,3 proc., o vidutinis darbo užmokestis toliau auga. „Citadele“ banko ekonomistai numato, kad šiemet vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sieks 1,7 proc., o vidutinis darbo užmokestis išaugs 7 proc.
Kaip atrodo vartotojų lūkesčiai kitose Baltijos šalyse? Vartotojų optimizmas Latvijoje ir Estijoje yra mažesnis nei Lietuvoje, tačiau su pozityvumo prieskoniu. Latvija pagal bendrą vartotojų optimizmą kovą buvo 15 visoje ES, o Estija – priešpaskutinė, aplenkdama tik Graikiją.
Estijoje vartotojų optimizmas šiuo metu yra apie 50 proc. mažesnis nei COVID-19 pandemijos piko metu ir apie penktadaliu prastesnis nei pasaulio finansų krizės piko metu. Didelės įtakos žemam Estijos vartotojų optimizmui, ypač lyginant su Latvija ir Lietuva, turi santykinai didesnis Estijos vartotojų įsiskolinimo lygis. Eurostato duomenys rodo, kad Estijos namų ūkių skola siekia 36,8 proc. BVP, tuo metu kai Lietuvoje ir Latvijoje – atitinkamai 21,8 ir 17,7 proc. Tai reiškia, kad Estijos vartotojai santykinai jautriau sureagavo į bazinių palūkanų padidėjimą euro zonoje – dėl aukštesnio įsiskolinimo lygio.
Iš kitos pusės, Estijoje jau galima įžvelgti pirmus teigiamus pokyčius vartotojų optimizmo rodikliuose – kovą Estijos vartotojų lūkesčiai buvo penktadaliu geresni nei 2022 m. rugsėjį, kai Estijos vartotojų optimizmas pasiekė kritiškai žemą lygį. Vartotojų ketinimai leisti pinigus stambiems pirkiniams Estijoje stabilizavosi, o ketinimai leisti pinigus stambiems pirkiniams 12-ai mėnesių į priekį jau pasiekė ilgalaikį vidurkį. Tuo metu Latvijoje namų ūkių ketinimai leisti pinigus stambiems pirkiniams kovą jau viršijo ilgalaikį vidurkį ir pasiekė aukščiausią lygį per 23 mėnesius.
Lietuvos vartotojai demonstruoja įspūdingą optimizmo lygį lyginant su kitomis ES valstybėmis, kam didelės įtakos turi atsigaunanti gyventojų perkamoji galia, o tai atsispindi ir mažmeninės prekybos statistikoje. Latvija ir Estija pagal vartotojų optimizmo lygį atsilieka nuo Lietuvos, tačiau ir kitose Baltijos regiono valstybėse vartotojų optimizmo atžvilgiu matosi šviesa tunelio gale.