Gerosios bakterijos: gyvos ar leisgyvės?

Nors stiprinant imunitetą labai svarbu organizmą aprūpinti gerosiomis bakterijomis, įprastų probiotikų nauda gali būti labai maža. Gerosios bakterijos, esančios cheminiame apvalkale, dažnai gyvybingumą praranda dar būdamos vaistinių lentynose. Keliaudamos pro virškinimo traktą jos susiduria su skrandžio rūgštims, tulžies druskoms, tad žarnyną pasiekia dar mažesnio gyvybingumo. „Tik gyvybingos gerosios bakterijos gali padėti stiprinti imunitetą, spręsti žarnyno problemas, pagerinti savijautą. Leisgyvės bakterijos to padaryti negeba“, – tikina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas.

Gerosios bakterijos, anot profesoriaus, patekusios į žarnyną užtikrina sveiką jo darbą, o tai – pagrindas gerai savijautai. Mat žarnynas turi įtakos viso organizmo sveikatai, imunitetui ir net emocinei būklei. „Gyvybingi probiotikai, patekę į žarnyną, padeda organizmui kovoti su įvairiomis žarnyno ligomis, odos ar maisto alergija, viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, nutukimu, prisideda palaikydami burnos sveikatą. Be to, gerosios bakterijos, veikiančios psichinę būklę – psichobiotikai – gerina nuotaiką bei protinę veiklą, sumažina stresą“, – probiotikų naudą įvardija gastroenterologas.

Vis dėlto, anot profesoriaus, jei gerosios bakterijos žarnyną pasiekia leisgyvės, jos negali kurti tinkamos apsaugos nuo ligų, gaminti organizmui naudingų medžiagų, stimuliuoti imuninių ląstelių dauginimosi.

Siekdamas nustatyti realų probiotikų efektyvumą, prof. V. Urbonas atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, jog kai kurios gerosios bakterijos yra ne tokios gyvybingos kaip deklaruojama. „Kai kuriuose probiotikų preparatuose jau tyrimo pradžioje deklaruojamas bakterijų kiekis buvo 10-100 kartų mažesnis, o po patalpinimo į skrandžio sultis, kai kurių gerųjų bakterijų aktyvumas dar labiau sumažėjo, – savo atliktą tyrimą apie probiotikų gyvybingumą komentuoja V. Urbonas. – Inovatyvios  gerosios bakterijos – sporabiotikai – išlaiko beveik 100 procentų gyvybingumą. Be to, laikomos kambario temperatūroje jos gali išgyventi metų metus, net esant 25 laipsnių temperatūrai ir aukštai drėgmei. Taip yra todėl, kad bakterijas dengia gyvas sporos apvalkalas. Jis jaučia, kada gali „atsilaisvinti“, todėl gerosios bakterijos nepažeistos nukeliauja į žarnyną ir gali atlikti visas funkcijas.“

Virškinimo problemoms spręsti

Sporabiotikai, patekę į skrandžio rūgštis ar tulžies druskas, virsta spora ir taip neleidžia bakterijai žūti. Tokiame apsauginiame apvalkale bakterija gali gyventi tol, kol nukeliauja į palankią terpę, pavyzdžiui, plonąją žarną. Kai sporos paviršiuje esantys jautrūs sensoriai pajaučia, kad nebėra pavojingų rūgščių, druskų, atsiranda deguonies, spora „išsilukštena“ ir pradeda daugintis, o svarbiausia – formuoti apsaugą.

Sporabiotikai ne tik kuria natūralią organizmo apsaugą, bet ir padeda įveikti virškinimo problemas, tikina V. Urbonas. „Jei žmogų vargina ūminis viduriavimas, rotavirusinė ar norovirusinė infekcija, gerosios bakterijos sutrumpina ligos trukmę. Tačiau tam, kad bakterijos galėtų padėti greičiau atsigauti, sustiprinti organizmą bei išvengti nemalonių simptomų, svarbu, kad jos būtų gyvybingos ir veiktų sparčiai. Jaučiant virškinimo sutrikimus geriau rinktis sporabiotikus, nes jie užtikrintai nukeliaus į žarnyną ir galės imtis darbo“, – komentuoja gastroenterologas.

Sporabiotikai kovoja su ligų sukėlėjais, gamindami pieno rūgštį ir unikalius antimikrobinius peptidus, kurie veikia „bloguosius“ mikroorganizmus, tikina profesorius. Be to, jie gamina fermentus, padedančius skaidyti glitimo baltymą.

„Gerųjų bakterijų nauda yra ne kartą įrodyta moksliškai, todėl abejonių nekelia. Tačiau prieš renkantis, kaip stiprinti organizmą, reikėtų pasidomėti probiotikų gyvybingumu ir įsitikinti, kiek jų gauname iš tikrųjų“, – įspėja V. Urbonas.