Neseniai minėta Lietuvos – Lenkijos draugystės sutarties 25 metų sukaktis, Vilniaus rajono savivaldybės taryba jau priėmė sprendimus dėl svarbiausių pareigų( vicemerų pareigos atiteko Robert Kamarovski bei Teresai Demeško, administracijos direktorės – Liucinai Kotlovskai). Tad pats metas atviram pokalbiui su Vilniaus rajono tarybos nariu, MRU docentu bei opozicinės TS-LKD frakcijos seniūnu Gediminu Kazėnu.
Visiškai neseniai minėjome balandžio 26 -ąją, kuri žymi Lietuvos – Lenkijos draugystės sutarties 25 metų sukaktį tai svarbi data tiek Lietuvai, tiek ir Vilniaus rajonui, kuriame puikiai girdimas ir įtakingas lenkiškas balsas. Kokie yra Vilniaus rajono ir Lenkijos santykiai?
Čia yra gilūs, daugiasluoksniai elementai. Lenkijos vaidmuo čia yra. Užteko, kad Lenkija ėmė kritikuoti LLRA ir nemažai dalykų ėmė keistis. Lenkijos vaidmuo kyla iš Lenkijos tapatybės. Lenkiška tapatybė daug ryškiau išreikšta nei lietuvių ir todėl Lenkija visada veikia aktyviai ten kur yra didelės lenkų mažumos. Yra nedidelė dalis probleminių klausimų susijusių su mažumomis, bet matyčiau tikrai gražiai vykstantį Lietuvos – Lenkijos bendradarbiavimą. Žinoma, kartais matyti politikų provokacijų, tačiau bendradarbiavimas yra toks gilus, kad jis tikrai vyks ir ateityje. O tautiniai klausimai yra pačių lietuvių ir Lietuvos bėda. Mūsų šalis kartais pernelyg daug prisižada.
Pažvelkime į tai kas mus vienija. Tiek Lietuvos lenkai, tiek ir Lenkijos lenkai yra ganėtinai religingi žmonės. Net LLRA savo pilname pavadinime apeliuoja į krikščioniškąsias idėjas. Galbūt krikščionybė yra tas pamatas, kuris efektyviausiai prisidėtų prie lietuvių ir lenkų santykių gerinimo? Kiek bendras krikščioniškas pamatas padėtų apsisaugoti nuo Trečiųjų valstybių pastangų priešinti lietuvius ir lenkus?
Atsakymas yra vienareikšmiškas – žinoma. Mes turime laikytis krikščioniškų principų tiek asmeniniame gyvenime, tiek ir viešajame. Čia padėtų ir Popiežiaus Pranciškaus propaguojamas nuolankumas. Apmažindami savo lūkesčius visi lengviau rastume bendrą kalbą, bet žmogus yra nuodėminga būtybė ir tai neretai užmiršta. O šiaip tai Vilniaus rajone turime ir bendras mišias lietuvių – lenkų kalbomis. Ir sesers Faustinos kultas, Sopočkos hospisas yra visų reikalas. Teofiliaus Matulionio reikšmė. Nėra abejonių, kad krikščionybė gali mus telkti?
Ko trūksta iki krikščioniško gyvenimo?
Turinio: lietuviai vargsta su darželiais. Kalbinis bei tautinis elementas čia tikrai yra. Mes galėtume tautiškumo mokytis iš lenkų.
Valdemaras Tomaševskis yra politikas, kuris kandidatuoja į visus ryškesnius postus, o šiuo metu dalyvauja Prezidento rinkimuose. Neseniai Prezidento rinkimų debatuose jis aktyviai pasisakė prieš nepotizmą, tačiau įvairios politologinės studijos liudija, kad tai vienas svarbiausių LLRA politinių instrumentų. Ar matote permainų šioje srityje?
Nematau jokių. Čia mes susiduriame ir su minėta krikščioniška morale. Elgiamasi vienaip, o deklaruojama kitaip. Merės artima giminaitė dirba administracijos direktore. Vilniaus rajoną valdo kelios šeimos. Lietuviai neturi net darželio. Koks nors vyskupas turėtų pasakyti, kad taip besielgianti politinė jėga neturėtų vadintis krikščioniška. Vilniaus rajone vis daugėja lietuvių, bet valdžia ignoruoja šiuos žmones. Dabartinė valdžia visais būdais bando juos pristabdyti. LLRA balsų skaičius nuolat mažėja, o kitų politinių jėgų daugėja.
Ar galima daryti prielaida, kad savivaldybės valdžia siekia daryti viską, kad naujakurių būtų mažiau ir LLRA neprarastų savo politinio svorio, nes naujakuriai renkasi kitas politines jėgas?
Tikrai taip. Pažvelkime į pavyzdį. Kaunas ir Kauno rajonas yra šalia pagal savo išvystymą, o Vilnius ir Vilniaus rajonas, kuris apsupęs Vilnių, atrodo ženkliai atsilieka nuo sostinės. Esminiai skirtumai yra nulemti politinės padėties. Todėl kenčia visi Vilniaus rajono gyventojai, kad ir kokios tautybės jie būtų.
Savivladybė yra atsakinga ir už kelius. Ne paslaptis, kad dažnas žmogus, gyvenantis Vilniaus rajone, dirba Vilniuje. Kiek dedama pastangų, kad susisiekimas tarp Vilniaus rajono ir Vilniaus būtų kuo geresnis? Ar daug dėmesio skiriama žmonėms, kuriems rūpi šis klausimas.
LLRA rūpi savi rinkėjai ir šie žmonės yra visiškai apleisti. Tai yra politinis klausimas. Aš net žinau žmonių, kurie išsikraustė iš Vilniaus rajono, nes jiems pabodo kovos su valdžia. Čia aš regiu ir centrinės valdžios problemą, kad ji leidžia kiršinti žmones tautiniu pagrindu. Jeigu savivaldybė norėtų, būtų galima nesunkiai padaryti perversmą ir sustiprinti savivaldybę, išlaisvinti vietos gyventojus. Laimėtų visi išskyrus tas šeimas, kurios valdo šį rajoną.
Dėkojame už pokalbį
Kalbino Audris Narbutas