2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK). Vienas iš naujojo DK tikslų yra darbo sutarčių rūšių sąrašo išplėtimas. Kaip nurodoma Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte, darbo sutarčių rūšių išplėtimas siejamas su šiandien pasikeitusiu darbo santykių poreikiu, taip pat turint tikslą mažinti nelegalų darbą, kadangi darbdavys iš plataus darbo sutarčių rūšių sąrašo dabar gali išsirinkti jo poreikius labiausiai atitinkančią darbo sutarties rūšį.
Viena iš naujų darbo sutarčių rūšių yra darbo keliems darbdaviams sutartis (DK 96 – 99 str.). Naujasis DK numato galimybę vienam darbuotojui pagal vieną darbo sutartį dirbti kelių (dviejų ar daugiau) darbdavių naudai.
Teisines ir buhalterines paslaugas teikiančios įmonės teisininkų aiškinimu darbuotojo sudarančio šios rūšies darbo sutartį darbo laikas gali būti tiek skirstomas, tiek ir neskirstomas kiekvienam darbdaviui atskirai. Jeigu nusprendžiama darbo laiką skirstyti, tai kiekvienam darbdaviui tenkanti darbo laiko norma nurodoma darbo sutartyje arba ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas darbuotojui pateikiamame darbo grafike. Svarbu tai, kad skirstant darbo laiką yra būtina užtikrinti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų laikymąsi.
Svarbu nepamiršti, kad visais atvejais, kai darbo laikas nėra paskirstomas konkretiems darbdaviams,darbo sutartyje būtinai turi būti nustatoma, kokią darbo laiko dalį apmoka kiekvienas iš darbdavių. Taigi turi būti nustatyta darbdavių darbo laiko apmokėjimo proporcija.
Darbo keliems darbdaviams sutartyje darbdavių susitarimu privaloma nurodyti pirmąjį darbdavį, kuris atliks visas darbdavio funkcijas, susijusias sudaro grafiko sudarymu,darbuotojo pajamų apmokestinimu, socialinio draudimo ir kitų įmokų už darbuotoją sumokėjimu, informacijos apie jį pateikimu atitinkamoms institucijoms (DK 98 str. 1 d.). Tačiau manytina, kad pirmasis darbdavys atlieka ir kitas, tiesiogiai DK nenumatytas darbdavio funkcijas, susijusias su darbo užmokesčio mokėjimu, informacijos teikimu darbuotojui apie jo gaunamą darbo užmokestį, siuntimu į komandiruotes bei jų apmokėjimu, darbo laiko apskaitos tvarkymu,atostogų suteikimu, darbuotojo pateiktų prašymų ir (ar)pranešimų priėmimu bei nagrinėjimu, darbo sutarties nutraukimo įforminimu,darbo priemonių suteikimu bei jų grąžinimu po darbo santykių nutraukimo ir pan.
Darbo sutartyje arba atskirame darbdavių susitarime galima numatyti, kad visą darbo užmokestį darbuotojui moka pirmasis darbdavys, o kiti darbdaviai šias išlaidas jam kompensuoja, atsižvelgiant į kiekvieno darbdavio apmokamą darbo laiko normos dalį. Tačiau darbuotojas turi teisę iš bet kurio darbdavio reikalauti įvykdyti darbdavio pareigas pagal darbo sutartį, o visi darbdaviai solidariai atsako dėl savo įsipareigojimų darbuotojui ir dėl prievolių, susijusių su darbuotojo pajamų apmokestinimu, socialinio draudimo ir kitų įmokų už darbuotoją sumokėjimu, įvykdymo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaidų kompensavimas nelaikomas pirmojo darbdavio pajamomis, o visų darbdavių išlaidos prilyginamos darbo sąnaudoms.
Galima spėti, kad ši darbo sutarties rūšis bus ypač populiari ir naudinga susijusiose įmonėse, jų grupėse įdarbinant tam tikrų kategorijų darbuotojus, pvz., personalo specialistus, buhalterius teisininkus ir pan.
Čia pateikiama tik bendro pobūdžio informacija. Dėl išsamios situacijos ir teisės aktų analizės, teisinės konsultacijos galite kreiptis elektroniniu paštu [email protected].
Parengė teisės ir verslo konsultacijas, buhalterines paslaugas teikiančios įmonės
UAB “Justicija” teisininkas Edvinas Štrimaitis
