Vilniaus rajono savivaldybės taryba patvirtino naujausią visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitą, kurioje analizuojama rajono gyventojų sveikatos būklė 2023 metais, įvertinami pagrindiniai sveikatos rodikliai bei pažanga siekiant Lietuvos sveikatos strategijoje numatytų tikslų.
Ataskaitoje taip pat išskirtos prioritetinės visuomenės sveikatos kryptys, kurias įvertinusi Vilniaus rajono Bendruomenės sveikatos taryba nustatė 2025 metų sveikatos stiprinimo priemones.
Pasak Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus, šiemet savivaldybė, siekdama gerinti gyventojų sveikatą, viešųjų sveikatos paslaugų užtikrinimui skyrė beveik dvigubai daugiau lėšų nei pernai.
„Sveikata yra esminis visuomenės gerovės veiksnys, neabejotinai lemiantis tiek mūsų gyvenimo kokybę, tiek šalies pažangą. Siekdami stiprinti sveikatos priežiūros sistemą, šiemet viešųjų sveikatos paslaugų užtikrinimui skyrėme daugiau nei penkis milijonus eurų, beveik dvigubai daugiau nei praeitais metais.
Sausio mėnesį veiklą pradėjo Vilniaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, įgyvendinantis įvairias sveikatos stiprinimo iniciatyvas. Taip pat numatomas sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros modernizavimas, skirtos lėšos sveikatos priežiūros specialistų rengimui ir pritraukimui į Vilniaus rajono gydymo įstaigas. Bendradarbiaudami su bendruomenėmis ir specialistais siekiame kurti visuomenę, kurioje rūpintis savo sveikata būtų lengva, patogu ir svarbu“, – sako R. Duchnevič.
„Vilniaus rajonas pasiekė reikšmingą pažangą tam tikrose visuomenės sveikatos srityse. Ilgus metus rodiklių lentelėje raudonavęs sergamumas II tipo cukriniu diabetu, pažymėtas žaliai. Tai galima sieti su 2023 m. savivaldybės tarybos sprendimu II tipo cukrinio diabeto prevencijai ir valdymui skirti 23,1 tūkst. eurų.
Matyti mažėjimo tendencijos tiek savižudybių skaičiaus, tiek bandymų žudytis srityse. Noriu priminti, kad 2023 m. savivaldybė skyrė 57 tūkst. eurų šioms problemoms spręsti ir dabar statistiškai matome, kad tai buvo teisingos investicijos į visuomenės sveikatą. Šioms sritims finansavimas buvo skirtas ir 2024 metais“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.
Ataskaita parengta remiantis LSS tikslų ir uždavinių įgyvendinimo savivaldybėse stebėsenai sudarytu 50-ies rodiklių sąrašu.
Palyginti su Lietuvos rodikliais, 5 iš 50 analizuotų rodiklių buvo prastesni už šalies vidurkį, 10 – geresni, o likusieji atitiko bendrą šalies lygį.
Pastebimi teigiami pokyčiai šiose srityse: sumažėjo mirtingumas dėl savižudybių, nuo išorinių priežasčių (atsitiktinio paskendimo, nukritimų, transporto įvykių, alkoholio vartojimo) ir nuo kraujotakos sistemos bei cerebrovaskulinių ligų. Fiksuojama ilgalaikio nedarbo mažėjimo tendencija, taip pat sumažėjo gyventojų, besikreipiančių dėl socialinės pašalpos, skaičius. Padidėjo 2 metų amžiaus vaikų MMR1 (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina) skiepijimo apimtys, viešai tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas.
Tačiau taip pat pastebėta, kad padaugėjo susižalojimų dėl nukritimų vyresnių nei 65 m. amžiaus grupėje atvejų, darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičius. Be to, padidėjo sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis, vaistams atsparia tuberkulioze, lytiškai plintančiomis ligomis ir mirtingumas nuo piktybinių navikų ir priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu.
Didelės dalies 2023 m. Vilniaus rajono gyventojų sveikatos rodiklių tendencijos teigiamos ir leidžia daryti išvadą, kad gyventojams sudaromos vis geresnės sąlygos rūpintis savo sveikata.
Vilniaus rajono gyventojų demografinė padėtis 2023 m.
Vidutinis metinis gyventojų skaičius – 104 661 asmuo, iš jų 49,5 proc. vyrai ir 50,5 proc. – moterys.
Pagal amžių didžiausią gyventojų dalį sudaro 18–44 metų asmenys – jie sudaro 36,1 proc. visos populiacijos. Antroje vietoje pagal gausą yra 45–64 metų amžiaus grupė, apimanti 29 proc. gyventojų. 0–17 metų asmenys sudaro 20 procentų, o mažiausią gyventojų dalį, 15 procentų, sudaro 65 metų ir vyresni gyventojai.
Gimusių kūdikių skaičius 1 000 gyventojų sumažėjo iki 8,1 (2022 m. – 9,6).
Mirčių skaičius 1 000 gyventojų sumažėjo iki 10,5 (2022 m. – 12,2).
Registruotas nedarbo lygis (15–64 m.) sumažėjo iki 8,2 proc. (2022 m. – 9,3 proc.)
Pagrindiniai Vilniaus rajono gyventojų mirtingumo 2023 m. rodikliai
Trys pagrindinės mirties priežastys: kraujotakos sistemos ligos (48,41 proc.), piktybiniai navikai (22,34 proc.) ir išorinės priežastys (7,72 proc.).
Pagrindiniai Vilniaus rajono gyventojų ligotumo 2023 m. rodikliai
2023 metais, palyginti su 2022 m., ligotumas Vilniaus rajone sumažėjo 7 procentais.
Vilniaus rajono gyventojai dažniausiai sirgo kvėpavimo sistemos ligomis (didžiausia sergančiųjų grupė – 0–17 m. asmenys), kraujotakos sistemos ir jungiamojo audinio ligomis.
Pagrindinės probleminės gyventojų sveikatos sritys:
- sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis;
- sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze;
- maža tikslinės populiacijos dalis, dalyvavusi prevencinėse gimdos kaklelio, krūties vėžio, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų programose.
