Ukrainos miestams ir žmonėms kitų Europos miestų palaikymas svarbus ne tik šiandien – būtina yra ir ilgalaikė pagalba atstatant šalį ir rūpinantis Ukrainos pabėgėliais, teigė Vilniaus, Lvivo, Talino, Varšuvos ir Rygos merai bei atstovai sausio 24 d. Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold“.
Lietuvos sostinės 700-ojo jubiliejaus išvakarėse vykusioje merų diskusijoje Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius akcentavo, kad kiekvieno draugiško miesto pareiga yra palaikyti Ukrainą ir jai padėti.
„Mes dar prieš karą buvome apskaičiavę, kokią finansinę paramą galėtume skirti Ukrainai. Pats turėjau labai aiškų atsakymą – mes padėsime Ukrainai tiek, kiek reikės. Buvau pasiruošęs padėti ne tik finansiškai, todėl prieš pat invaziją su kolegomis nuvykome į Kyjivą parodyti savo palaikymo ir paramos. Tai buvo diena iki invazijos. Tada atrodė, kad tai gal net ne pats reikšmingiausias palaikymas, tačiau iš ten parsivežėme supratimą, kokios pagalbos reikia Ukrainai, ir ką turime daryti nuo pirmos Rusijos agresijos dienos“, – kalbėjo R. Šimašius.
Susitelkę dėl kovos už demokratiją
Lvivo miesto meras Andrijus Sadovas teigė, kad prasidėjus karui sulaukė daug pagalbos iš draugiškų miestų vadovų. Tokia parama ypatingai svarbi, nes tai, pasak A. Sadovo, nėra tik karas tarp Rusijos ir Ukrainos, tai – demokratijos kova prieš totalitarizmą.
„Prisimenu pirmąsias savaites po invazijos – sulaukiau kelių skambučių, vienas iš jų buvo „Zoom“ pokalbis su R. Šimašiumi. Visuose pokalbiuose išgirdau – mes pasiruošę padėti. Labiausiai buvau nustebęs, kai Talino meras Mihhailas Kolvartas atvyko pas mane į Lvivą po dviejų karo savaičių. Stebėjausi jo drąsa ir ryžtu. Tuo metu pajutau ypatingai didelę paramą ne asmeniškai man, o visiems Ukrainos gyventojams“, – sakė A. Sadovas.
Paklaustas, kokios pagalbos iš draugiškų miestų tikisi atstatant Ukrainos miestus, Lvivo meras akcentavo, kad šiuo metu labiausiai reikia karinės įrangos.
„Pirmiausia mes turime atsikovoti savo teritoriją, o tik vėliau atstatyti mūsų šalį. Aš manau, kad mes ir toliau bendradarbiausime su kitų Europos miestų merais. Vilnius, Ryga, Talinas, Varšuva kasdien siunčia humanitarinę pagalbą į skirtingus Ukrainos miestus, 85 proc. paramos keliauja į Mykolajivą, Chersoną, Charkivą. Aš esu optimistas ir galvoju tik apie pergalę – kartu mes vienas didelis kumštis, šis susivienijimas yra ypač svarbus momentas demokratijai. Kartu mes laimėsime šį karą“, – pabrėžė A. Sadovas.
Ilgalaikės paramos svarba
Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis pabrėžė, kad be karinės paramos reikia galvoti ir apie ilgalaikę perspektyvą bei imtis pokyčių Europos Sąjungoje (ES).
„Pradėjome pildyti UNESCO paraiškas kai kuriems Ukrainos miestams, kad mūsų draugai būtų apsaugoti. Deja, susiduriame su ilgai trunkančiais ES procesais. Mes, ES nariai, turime paspartinti visus procesus. Mūsų draugams Ukrainoje reikia finansavimo, todėl turime garsiai kalbėti ir spręsti, kaip pagreitinti ilgas procedūras“, – pabrėžė R. Trzaskowskis.
R. Šimašius taip pat teigė, kad atsakingi pasaulio miestai turi jau dabar galvoti, kaip padėti atstatyti Ukrainos miestus.
„Turime planuoti ir stengtis kurti geresnę ateitį. Prieš kurį laiką dalyvavau Vilniuje vykusiame strateginiame posėdyje, kuriame buvo svarstoma ir planuojama, kaip atstatyti vieną iš Ukrainos miestų. Posėdyje kalbėjome apie Mariupolio problemas – kaip pakeisti, atstatyti jį naujomis aplinkybėmis, kurios dabar yra visiškai kitokios nei įprastai“, – pasakojo Vilniaus miesto meras.
Parama miestuose ir pamokos ateičiai
Talino meras M Kolvertas akcentavo, kad miestams taip pat yra svarbu užtikrinti ilgalaikę paramą atvykusiems Ukrainos pabėgėliams.
„Tik prasidėjus karui, stengėmės padėti, kaip galime – po trijų dienų pirmieji atidarėme pabėgėlių centrą. Dabar turime galvoti apie ilgalaikę pagalbą Taline gyvenantiems ukrainiečiams ir užtikrinti įvairią pagalbą – nuo mokyklų vaikams iki namų ir darbų“, – pasakojo M. Kolvertas.
Tuo metu Rygos miesto tarybos pirmininko pavaduotoja Linda Ozola atkreipė dėmesį, kad padedami Ukrainai Europos miestai gali padėti ir sau tapti vieningesniais ir stipresniais.
„Pastarieji metai išmokė mus visus susitelkti. Kai visai šalia vyksta karas, reikia būti kaip niekada vieningiems. Būdama miesto taryboje supratau, kur Rygoje yra silpnieji krizių valdymo taškai ir ką reikėtų patobulinti. Praeiti metai pakeitė savivaldybės ir vyriausybės komunikaciją, išmokė visus susivienyti“, – sakė L. Ozola.
Vilniaus miestui – „Miesto gelbėtojo“ titulas
Prieš diskusiją Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta Vilniui įteikė Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio pasirašytą „Miesto gelbėtojo“ titulą. Apdovanojimas buvo suteiktas už humanizmą ir solidarumą su Ukrainos žmonėmis, už visapusišką pagalbą jiems ir reikšmingą paramą šaliai, ginančiai savo nepriklausomybę ir suverenitetą.
Vilniaus meras R. Šimašius dėkodamas už įvertinimą pranešė apie patvirtintą miesto tarybos sprendimą skirti dar 700 tūkst. eurų humanitarinės pagalbą Vilniaus miestams partneriams – Kyjivui ir Lvivui.
„Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold“ konferenciją Vilnius organizavo bendradarbiaudamas kartu su „Eurocities“ tinklu, jungiančiu daugiau kaip 200 miestų 38 šalyse.
Konferencija yra Vilniaus miesto 700 metų jubiliejaus dalis. Pilną renginių programą galite rasti čia: https://www.700vilnius.lt/
