Europos Sąjungos (ES) lyderiai antradienį pradeda derybas dėl kandidatų eiti svarbiausių institucijų vadovų pareigas.
Kadenciją baigiančią Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę diplomatai ir politikai mini tarp pretendentų tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininke ir šiose pareigose pakeisti Lenkijos ekspremjerą Donaldą Tuską.
Derybose taip pat sprendžiama, kas taps Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Europos užsienio politikos vadovais. Diskusijose bus vertinamos tiek kandidatų savybės, tiek valstybės, iš kurių jie kilę.
BNS pateikia D. Grybauskaitės stiprybes ir silpnybes:
PATIRTIS. D. Grybauskaitė turi didelę europinę patirtį – ji 10 metų dalyvauja ES lyderių susitikimuose, prieš tai dirbo biudžeto eurokomisare ir atstovavo Lietuvai susitikimuose Briuselyje kaip finansų ministrė.
REGIONAS. Vidurio ir Rytų Europos šalims turėtų atitekti mažiausiai vienas aukštas postas. Be D. Grybauskaitės, tarp kandidatų iš regiono minima Bulgarijos ekonomistė Kristalina Georgieva, Slovakijos diplomatas Marošas Šefčovičius, Latvijos ekspremjeras Valdis Dombrovskis. Kritikai gali kelti klausimą, ar teisinga, kad tose pat pareigose Lenkijos politiką pakeistų kaimyninės šalies atstovas.
LYTIS. Europos politikoje svarbi lyčių lygybė, todėl mažiausiai vienos aukštos pareigos turėtų tekti moteriai. Be D. Grybauskaitės ir K. Georgievos į svarbius postus gali pretenduoti Danijos politikės Margrethe Vestager (Margretė Vestager) ir Helle Thorning-Schmidt (Helė Torning-Šmit), Tarptautinio valiutos fondo vadovė prancūzė Christine Lagarde (Kristin Lagard).
RUSIJA. D. Grybauskaitė yra griežčiausia Rusijos kritikė tarp ES vadovų, vienu metu buvo skambiai pavadinusi Rusiją „teroristine valstybe“. Dauguma Europos politikų yra palankesni dialogui su Maskva. Kita vertus, jei Komisijos pirmininku būtų prorusiškesnis politikas, abu lyderiai galėtų būti atsvara vienas kitam.
CHARAKTERIS. D. Grybauskaitė Briuselyje žinoma dėl savo tiesmukumo ir aštrios retorikos. Jos šalininkai tai gali vadinti alternatyva nepopuliarioms biurokratinėms kalboms, bet kritikai abejoja, ar ji sugebėtų derinti skirtingas pozicijas ieškant bendro sutarimo.
NEPARTIŠKUMAS. D. Grybauskaitės nepartiškumas gali tapti kliūtimi, jei europinės partijos sieks prastumti savo kandidatus, tačiau jei jos nesusitars, nepartinis kandidatas gali tapti vieninteliu kompromisu. D. Grybauskaitė Europoje matoma kaip centro-dešinės politikė, nors ir nepriklauso dešiniuosius vienijančiai Europos liaudies partijai.
VALSTYBĖ. Svarstant kandidatus, svarbus rotacijos principas, tad argumentu „už“ galėtų būti tai, kad didelės šalies atstovą pakeistų politikas iš mažesnės valstybės.
„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.
