Rugsėjo 23 d. Lietuvoje minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus getas. Žydų diskriminavimas ir persekiojimas prasidėjo jau pirmomis nacių okupacijos dienomis. Žydams buvo įsakyta nešioti skiriamuosius ženklus, jiems uždrausta vaikščioti centrinėmis miesto gatvėmis, apribotas maisto produktų pardavimas, jie buvo masiškai atleidžiami iš darboviečių, iš jų atimtos susisiekimo priemonės ir radijo aparatai, uždrausta naudotis viešojo susisiekimo transportu, poilsio vietomis ir t. t. Masiniai žydų areštai ir šaudymai prasidėjo 1941 m. liepos viduryje.
1941 m. rugsėjo 25-26 d. įvyko Eišiškių žydų tragedija. Nacistiniai okupantai sušaudė apie 3500 žydų. Vyrai buvo sušaudyti senosiose žydų kapinėse, o moterys ir vaikai – kapinėse Jurzdikoje. Išsigelbėjo tik labai nedidelis skaičius Eišiškių žydų.
Istoriniuose šaltiniuose minima, kad žydai Eišiškėse apsigyveno XI a. Vienų iš pirmųjų atvykusių šeimų vardai buvo Ben-Yossef, Ben-Asher ir Azrieli. Daug žydų šeimų gyveno Vilniaus gatvėje. Jie vertėsi prekyba, amatais, pervežimais ir smulkia žemdirbyste. Jų bendruomenei vadovavo rabinas. Žydai meldėsi sinagogoje, o jų vaikai lankė žydų mokyklą – hederį. Tarpukario laikais apie 1500 miesto žydų emigravo. Nemažai apsistojo JAV.
Eišiškių gyventojai kasmet renkasi į žydų genocido aukų atminimo dienos minėjimus. Atminties akcijas Eišiškėse organizuoja mokyklos ir kultūros įstaigos. Atminimo išsaugojimas padeda puoselėti Eišiškių kultūrinį paveldą ir perduoti istorines žinias.
Šiemet žydų genocido aukų atminimą rugsėjo 23 d. tylos minute pagerbė Eišiškių seniūnas Miroslav Bogdiun, Šalčininkų rajono mero patarėjas Valdemar Sliževski bei Eišiškių laisvalaikio ir verslo centro direktorė Barbara Mickevič. Taip pat minėjime dalyvavo Eišiškių seniūnijos bei Eišiškių laisvalaikio ir verslo centro darbuotojai. Žydų kapinėse buvo uždegtos žvakės – atminties simbolis.