Balandžio 28 dieną minima Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena, kurios tikslas darbuotojus ir darbdavius motyvuoti kurti sveikas, saugias ir tinkamas darbo sąlygas. Tai apima tiek fizinę, tiek ir emocinę darbuotojų sveikatą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 metais buvo gautas 178 pranešimas apie nelaimingus įvykius darbe. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2021 metais buvo išmokėta virš 342 tūkst. eurų dėl patirtų nelaimių darbe.
Auga nelaimingų nutikimų skaičiai ir sumos jiems atlyginti
Pagal pateikiamus Lietuvos statistikos departamento duomenis, per 2021 metus daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko statybos ir apdirbamosios pramonės įmonėse. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, praėjusiais metais daugiausia darbo vietoje fiksuota kaulų lūžių bei minkštųjų audinių pažeidimų.
„Matome skaičių augimą, kai 2021 metais dėl kaulų lūžių bei minkštųjų audinių pažeidimų darbuotojams fiksavome nuostolių, kuriems atlyginti buvo skirta virš 62 tūkst. eurų suma. Pavyzdžiui 2020 metais nuostolių sumos buvo mažesnės – siekė 44 tūkst. eurų“, – sako Simonas Lisauskas, „Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento vadovas.
Anot jo, skaičiai rodo, jog pasitaiko ir ilgalaikių bei negrįžtamų traumų, taip pat 2021 metais fiksuotos net devynios darbuotojų mirtys dėl nelaimingo atsikimo darbo metu, kurioms atlyginti buvo skirta virš 280 tūkst. eurų suma.
„Todėl išties norisi skatinti tiek darbdavius, tiek ir darbuotojus atsakingai žvelgti į saugumą darbo metu, nes skaičiai kol kas nėra pozityvūs ar mažėjantys. Tai rodo tiek mūsų bendrovės, tiek ir bendra šalies statistika“, – teigia „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
Anot specialisto, mirtys ir nelaimingi nutikimai nutinka ne tik darbe, bet ir keliaujant iš ar į darbą.
„Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad apie 40 proc. mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių 2021 metais, sąlygojo nesaugūs darbuotojų veiksmai. Tai du kartus daugiau dėl šios priežasties žuvusių darbuotojų nei 2020 metais.
Tokiems rodikliams galimai turėjo įtakos pandemijos metu taikomų ribojimų įgyvendinimas, kai mažėjo darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės apimtys įmonėse, suteikiant galimybę darbuotojams priimti savarankiškus sprendinius. Darbdavių neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai sąlygojo 52 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe“, – sako S. Lisauskas.
Emocinė sveikata ir jos svarba
Tarptautinės konsultacijų įmonės „Korn Ferry“ tyrimas praėjusiais metais parodė, kad pandemija privertė darbdavius kitaip pažvelgti į darbuotojų sveikatą bei pasiūlyti atitinkamas priemones jos apsaugai. O to nori ir patys darbuotojai. Tyrimas rodo, kad rinkoje sveikatos draudimas patenka tarp top 5 papildomų naudų – daugiau nei 6 iš 10 pripažįsta, jog sveikatos draudimas yra akivaizdi darbdavio suteikiama nauda.
„Korn Ferry“ rinkos tyrimas atskleidžia ir tai, kad draudimo rinkoje sveikatos draudimas yra vertinamas kaip papildoma nauda 100 proc. Tai išties iškalbingi skaičiai. Kitas, „KOG instituto“ tyrimas rodo, kad į privačią įstaigą žmonės linkę kreiptis dėl trumpesnio laukimo laiko, gydymo kokybės bei profesionalumo ir taikomų modernių gydymo metodų. Anot šio tyrimo, tik 22 proc. dirbančiųjų sveikatos draudimas nėra aktualus“, – sako Simonas Lisauskas.
Kaip pasakoja bendrovės atstovas, apdraustieji dažniausiai kreipiasi gydytojų specialistų konsultacijos. Tačiau vis dar nelabai drąsiai naudojasi psichologų ir psichoterapeutų paslaugomis.
„Žvelgiant į 2021 metų statistiką, psichoterapeuto ar psichologo konsultacijos, kurias gali kompensuoti turimas sveikatos draudimas, nėra populiarios. Jomis pasinaudojo tik 385 apdraustieji, o tai yra mažiau 1 proc. visų paslaugas gaunančių žmonių“, – teigia vadovas.
Kaip jis teigia, galbūt žmonės nežino apie tokią turimą galimybę arba baiminasi, kad sužinos darbdavys. Tačiau visos suteikiamos paslaugos yra konfidencialios, todėl darbdavys negauna jokių duomenų apie tai, kuo iš sveikatos draudimo naudojasi darbuotojas.
„Dvejus metus gyvenome pasaulinės pandemijos sąlygomis, dabar jau trečias mėnuo gyvename karo pašonėje – specialistai tik tvirtina, kad visa tai kelia didžiulį stresą. Natūralu, jog savo emocine sveikata darbuotojai turėtų rūpintis taip pat, kaip ir fizine“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Naujausias „Lietuvos draudimo“ prekės ženklo tyrimas rodo, jog Lietuvos gyventojai jį laiko pačiu patikimiausiu draudimo prekės ženklu Lietuvoje, ypatingai daug balų apklaustieji bendrovei skiria už tai, jog ji objektyviai vertina klientui padarytos žalos nuostolį, paprastai ir sklandžiai jas tvarko bei greitai sureguliuoja (KOG apklausa, 2021 m. gruodis, 18-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai). Savo draudimą apskritai bendrovei patiki kas trečias besidraudžiantis šalies pilietis.
