Sveika gyvensena besidomintys pirkėjai šiandien tradicinių duonos gaminių sudėtyje baiminasi rasti mielių. Kita vertus, vertingu papildu laikomos maistinės mielės jau užsitarnavo vietą sveikais, ekologiškais produktais prekiaujančių parduotuvių lentynose. Specialistai papasakojo, kokia iš tiesų yra mielių nauda mūsų organizmui ir kokią funkciją jos atlieka duonos gamybos procese.
Dietologės Editos Saukaitytės-Butvilės teigimu, alaus mielės, naudojamos duonai ir kitiems kepiniams ruošti, turi daug naudingų savybių ir teigiamai veikia viso organizmo funkcionavimą.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad neigiamą mielių poveikį galima pajusti jas suvartojus „aktyvias“: „Besidauginančios mielės išskiria anglies dioksidą, todėl gali sukelti nemalonius pojūčius pilve, didelį diskomfortą ir paūminti žarnyno ligas. Tačiau kepant duoną jos praranda aktyvumą ir kartu nebesukelia jokių nemalonių pojūčių.“
Pasak dietologės, iki tol mielės spėja atlikti tešlos kildinimo funkciją, o galutiniame rezultate išlaiko savo naudingąsias savybes. Duonos gamybai naudojamose mielėse yra daug biologiškai aktyvaus chromo, padedančio palaikyti stabilų gliukozės lygį kraujyje. Dėl to jų naudą gali pajusti žmonės, turintys gliukozės tolerancijos sutrikimą ar sergantys diabetu. Mielėse taip pat gausu baltymų, seleno, kalio, geležies, cinko, magnio. Jos yra didelis B grupės vitaminų šaltinis.
E. Saukaitytės-Butvilės teigimu, alaus mielių savybės naudingos gerinant virškinimą, jos padeda apsisaugoti nuo antibiotikų sukelto viduriavimo, turi naudos esant laktozės netoleravimui. Dėl šių savybių, alaus mielės dedamos į įvairiausius maisto papildus arba vartojamos kapsulių ar dribsnių pavidalu.
„Nors dalis naudingų savybių duoną kepant žūva, mielinėje duonoje gausu skaidulinių medžiagų, kurios užtikrina sklandžią žarnyno veiklą. Tokia duona gali suteikti energijos, padėti stiprinti imuninę sistemą bei palaikyti sveiką odą ir plaukus”, – vardija dietologė.
Akivaizdu, kad duonai kepti naudojamos mielės apipintos įvairiais mitai, tačiau šiandieninės tendencijos rodo, kad vis daugiau sveika gyvensena besidominčių žmonių į savo mitybos racioną įtraukia maistines mieles. Tiek alaus, tiek maistinės mielės priklauso tai pačiai mielių rūšiai, tačiau yra auginamos skirtingu būdu.
„Maistinės mielės auginamos daug cukraus turinčioje terpėje, kur tampa neaktyvios, tačiau išsaugo daug vitaminų, mineralų ir antioksidantų. Sudėtyje esantys beta gliukanai palaiko imunitetą, mažina infekcijų dažnį, taip pat padeda reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Dėl specifinio, kiek parmezaną primenančio skonio maistinės mielės yra ypač mėgstamos veganų ir vegetarų, kurie šiuo pagardu savo patiekalams gali išgauti sūrio skonį“, – sako E. Saukaitytė-Butvilė.
Svarbu atidžiai skaityti duonos sudėtį
Bendrovės „Vilniaus duona“ produktų kūrimo vadovė Baltijos šalims Snieguolė Šoblinskienė sako, kad mielės nėra esminis duonos kokybę nusakantis ingredientas. Dėl to specialistė rekomenduoja atidžiai skaityti duonos sudėtį etiketėse.
„Mielės duonai suteikia malonią tekstūrą, purumą, padeda išgauti skonį ir aromatą. Dėl to svarbu skaityti duonos sudėtį ir atkreipti dėmesį ne tik į mieles, bet ir kitas sudedamąsias dalis. Ieškantiems sveikesnio varianto, rekomenduočiau rinktis gaminį, kurio sudėtyje yra ne daugiau nei 5 g cukraus per 100 g, o skaidulų kiekis yra ne mažesnis nei 6 g. Renkantis duoną, svarbus kriterijus yra ir sudėtyje esantys miltai“, – kaip pasirinkti kokybišką duoną pasakoja S. Šoblinskienė.
Jei žmogaus organizmas iš tiesų netoleruoja mielių, visai nebūtina duonos išbraukti iš mitybos raciono. Šiandieninė duonos gaminių pasiūla ir įvairovė tokia plati, kad rasti bemielės duonos nėra sunku.
„Nuolat stengiamės patenkinti kintančius duonos vartotojų poreikius, todėl norintys savo mitybos racione išvengti mielių šiandien gali rinktis net iš kelių duonos rūšių. Gaminant bemielę duoną, įprastos kepimo mielės tiesiog pakeičiamos natūraliu raugu. Toks gamybos procesas reikalauja daugiau pastangų ir laiko – užtrunka ilgiau nei 32 valandas, tačiau raugu kildinta duona gali būti lengviau virškinama, nes ją „augina“ grūduose esančios gerosios bakterijos“, – sako specialistė.
