Lietuvos statistikos departamentas pradėjo skelbti išsamius Gyventojų ir būstų surašymo duomenis. Daugiausia klausimų kyla dėl gyventojų skaičiaus – kodėl jis nesutampa su savivaldybių pateikiamais skaičiais ar gyventojų registro duomenimis?
Gyventojų surašymai visame pasaulyje laikomi pačiu tiksliausiu statistiniu tyrimu. Šiais metais surašinėtojai nesilankė gyventojų namuose ir neapklausė kiekvieno asmens. Gyventojų ir būstų surašymas buvo vykdomas administracinių duomenų pagrindu. Buvo pasitelkta 13 registrų, 5 informacinių sistemų, nakvynės namų informacija.
2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 810 761 nuolatinis gyventojas. Kas buvo priskirti prie nuolatinių gyventojų? Visi asmenys, kurie iki 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje nenutrūkstamai gyveno mažiausiai 12 mėn. arba per paskutinius 12 mėn. atvyko į šalį, ketindami joje pasilikti mažiausiai vienus metus. Gyventojų registre įrašyti visų gyventojų, kurie deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvoje ar buvo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, duomenys. Todėl pastarajame gyventojų skaičius didesnis. Skaičiavimo tvarką rasite čia.
Kaip Gyventojų ir būstų surašymo specialistai patikrino, ar konkretus gyventojas tikrai nėra išvykęs ir gyvena Lietuvoje? Iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro 2021 m. sausio 1 d. buvo atrinkti realūs (gyvi), neišvykę gyventojai pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Tada buvo prijungti kiti registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenys, siekiant nustatyti, ar asmuo yra nuolatinis gyventojas. Jeigu buvo randama asmens „gyvenimo“ požymių dviejuose ir daugiau administracinių šaltinių, toks asmuo 2021 m. sausio 1 d. buvo laikomas nuolatiniu gyventoju.
O kaip gyventojai buvo priskiriami tam tikrai gyvenamajai vietovei? Juk jie savo gyvenamąją vietą deklaruoja nebūtinai ten, kur realiai gyvena. Tai ypač aktualu prie didžiųjų miestų esančių rajonų gyventojų atveju. Kad vaikai būtų priimti į miesto darželį ar mokyklą, gyventojai deklaruoja savo gyvenamąją vietą mieste, bet realiai gyvena rajone. Tokiais atvejais buvo tikrinami ir Nekilnojamojo turto bei kitų registrų duomenys. Pavyzdys – jei vienas iš šeimos narių pagal registrų duomenis gyvena Vilniaus rajone pas savo tėvus, kitas – Vilniaus mieste ir turi nuosavybės teisę į tą būstą, jie „perkeliami“ į vieną vietą – ten, kur pagal nuosavybės teisę yra šeimos būstas. Ir analogiškai, jei, pavyzdžiui, rajone šeima turi savo būstą, bet mama su vaiku priregistruota miesto savivaldybėje, ji ir vaikas „perkeliami“ į tą vietą, kur yra šeimos (vyro ar žmonos) nuosavybė.
Jei asmuo sudaręs nuomos sutartį, jis priskiriamas nuomojamam būstui. Jei asmuo yra institucijų sąraše, jam priskiriamas institucijos adresas.
Stengtasi sudaryti statistinį gyvenamąjį adresą pagal realią gyvenamąją padėtį. Bet skirtingų atvejų gali būti be galo daug ir surasti, kur gyventojai iš tiesų gyvena nėra lengva. Todėl labai svarbu, kad administraciniai duomenys būtų kuo tikslesni, o tai priklauso nuo mūsų visų.
Nuo 2024 m. gyventojų surašymai bus atliekami kasmet. Administracinių duomenų naudojimas yra mūsų ateitis, siekiant parengti ne tik detalią, bet ir operatyvią statistiką. Tikimės, kad gyventojai tai supras ir nepamirš deklaruoti tikrosios savo gyvenamosios vietos.
Nuo šių metų skelbiama demografinė statistika, praėjusių metų išankstiniai demografiniai rodikliai perskaičiuoti pagal gautus 2021 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenis.
Savivaldybių atstovus ir visus besidominčiuosius Gyventojų ir būstų surašymu kviečiame į nuotolinį susitikimą, kuriame Lietuvos statistikos specialistai paaiškins, kaip buvo skaičiuojami gyventojai, surašymo metodiką.
Į susitikimą registruotis galite el. paštu [email protected] iki vasario 23 d.
Išsamią surašymo metodiką rasite čia.
Daugiau informacijos apie Gyventojų ir būstų surašymą galite rasti čia.
Naudingas nuorodos:
| Gyventojai gyvenamosiose vietovėse; |
| Gyventojai pagal amžiaus grupes seniūnijose; |
| Miesto ir kaimo gyventojai seniūnijose. |
Lietuvos statistikos departamento informacija
