Už įrašą apie Medininkų tragediją nuteista prorusiška aktyvistė Erika Švenčionienė jai paskelbtame nuosprendyje pasigedo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio pasakytos kalbos per tragedijos minėjimą. Ji taip pat prašė profesorių pakviesti liudyti į teismą.
„Kalba nebuvo pridėta prie nuosprendžio, prašau peržiūrėti ir nuosekliai išnagrinėti Vytauto Landsbergio kalbą“, – per posėdį Vilniaus apygardos teisme pirmadienį teisėjų kolegijos prašė E. Švenčionienė. Jos advokatė Svetlana Naidenko prašė V. Landsbergio kalbą perklausyti ir apeliacinės instancijos teisme, ši kalbu buvo perklausyta ir pirmosios instancijos teisme.
Tačiau teismas nė vieno iš šių prašymų netenkino. Teisėja Julita Dabulskienė-Raizgienė atkreipė dėmesį, kad minėta garsaus politiko kalba jau buvo perklausyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Teisėja taip pat sakė, kad šioje byloje neatliks įrodymų tyrimo, nepaklaus nei liudytojų, nei kaltinamosios. Apklausti nuteistąją apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė prokuroras.
Teismas šioje baudžiamojoje byloje išnagrinėjo du apeliacinius skundus: vieną skundų padavė Vilniaus apylinkės prokuratūra, ji reikalauja griežtesnės bausmės, kitą skundą pateikė nuosprendžiu nepatenkinta E. Švenčionienė. Jos advokatė prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir bylą nutraukti.
Sprendimą trijų teisėjų kolegija skelbs birželio 17 dieną.
Anksčiau E. Švenčionienė sakė, kad suabejoti teisėsaugos atliktu tyrimu ją paskatino prieš keletą metų Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko V. Landsbergio pasakyta kalba per tragedijos minėjimą.
„Mano komentare nebuvo jokio šiurkštaus menkinimo“, – sakė E. Švenčionienė ir paprašė teismo pakviesti V. Landsbergį į teismą, kad jis būtų apklaustas.
2023 m. liepą, minint 32-ąsias Lietuvos pareigūnų žudynių metines, pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas V. Landsbergis pareiškė, kad Medininkų žudynių byla buvo tiriama atsainiai.
„Medininkų byla, kaip paprastai sakoma, iš tikrųjų yra Lietuvos byla. Nebe apie nusikaltimą, o apie nusikaltimo netyrimą ir netyrimo netyrimą“, – Medininkų memoriale susirinkusiems tada sakė V. Landsbergis.
Profesorius apgailestavo, kad teisėsaugos institucijos, jo manymu, neskyrė tinkamo dėmesio Medininkų bylai. V. Landsbergio teigimu, nebuvo apklausti gerokai po tragedijos atsiradę ir prisipažinę liudininkai.
Prašė nutraukti bylą
Nuteistoji E. Švenčionienė Vilniaus apygardos teismo nutraukti jai iškeltą bylą.
„Mano komentare nėra paminėtos aukos, mano komentaras yra trumpa santrauka, santrauka savais žodžiais, ką pasakė Vytautas Landsbergis. Tai ne apie nusikaltimą, o apie netyrimo netyrimą: šie žodžiai skambėjo iš Landsbergio lūpų, šie žodžiai sukėlė mano emocijas“, – teismui sakė E. Švenčionienė.
Ji prašė atkreipti dėmesį, kad garsus politikas dėl savo pasisakymo nebuvo nuteistas.
„Landsbergio kalba yra iššūkis teisingumui, jis nebuvo nubaustas. Kuo aš skiriuosi nuo Lansdebrgio? Aš manau, kad turiu visiškai tokią pačią teisę“, – teisme kalbėjo E. Švenčionienė.
Tuo metu prokuroras sako, kad nuteistoji interpretuoja žodžius, o versija apie V. Landsbergio pasisakymą ir tuo grindžiamą savo nuomonę atsirado daug vėliau.
Nubaudė bauda
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu E. Švenčionienei už įrašą apie Medininkų tragediją šiemet vasarį buvo skirta piniginė bauda – 3 750 eurų.
Prokuratūra apeliaciniu skundu prašoma pakeisti teismo nuosprendį ir nuteistajai skirti griežtesnę bausmę, tai yra laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, skiriant intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis. Laisvės apribojimo laikotarpiu prašoma įpareigoti E. Švenčionienę pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei uždrausti lankytis Medininkų žudynių memoriale.
E. Švenčionienė piktinosi prokuroro skundu, ji sakė, kad jau dveju metus yra registruota Užimtumo tarnyboje, o dirbti negali dėl savo sveikatos problemų.
Prokuroras taip pat teismo prašo įpareigoti nuteistąją iš socialinio tinklo „Facebook“ jos paskyros pašalinti Medininkų žudynes šiurkščiai menkinantį įrašą bei skirti E. Švenčionienei baudžiamojo poveikio priemonę – 1 tūkst. eurų įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Tokią pat bausmę prokuroras siūlė pirmosios instancijos teisme.
Prokuratūros vertinimu, teismui E. Švenčionienę pripažinus kalta padarius nesunkų tyčinį nusikaltimą, buvo paskirta per švelni bausmė.
Kaip nurodo prokuratūra, iki E. Švenčionienė iš savo paskyros socialiniame tinkle „Facebook“ nėra pašalinusi galimai esančio Medininkų žudynes šiurkščiai menkinančio įrašo. Kas leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistoji taip elgiasi sąmoningai ir neatsitiktinai, tebeturėdama tikslą šiurkščiai menkinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir teisės aktais pripažintą 1991 metų SSRS agresijos prieš Lietuvą faktą, jos metu SSRS įvykdytą labai sunkų nusikaltimą prieš Lietuvos gyventojus.
„Prokuroro vertinimu, už šios veikos padarymą E. Švenčionienė skirta 3 750 eurų dydžio bauda akivaizdžiai neatitinka nuteistosios padarytos veikos pavojingumo, neužtikrina bausmės paskirties bei tikslų ir prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams“, – teigiama prokuratūros pranešime spaudai.
Nuteista dėl įrašo apie Medininkų tragediją
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teismas E. Švenčionienę pripažino kalta dėl SSRS įvykdyto nusikaltimo prieš Lietuvos gyventojus niekinimo ir skyrė jai 3 750 eurų baudą.
Šioje baudžiamojoje byloje E. Švenčionienė kaltinta dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo prieš Lietuvos gyventojus menkinimo. Kaltinimai moteriai pateikti po to, kai ji, minint 33-ąsias Medininkų žudynių metines, 2024 m. liepos 31 d. socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė įrašą apie minėtus įvykius.
„Medininkų tragedija, tamsioji Lietuvos spec. tarnybų veiklos pasekmė. Daug faktų bylojo apie tai, kad žudikai buvo iš savų tarpo. Tiesa paslėpta, liudininkai nutyla“, – socialiniame tinkle tada rašė E. Švenčionienė.
Prokuratūros vertinimu, šiuo įrašu kaltinamoji įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą bei jų artimuosius.
1991 m. liepos 31-osios paryčiais SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkai Medininkų pasienio poste nužudė septynis savo pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės, policijos ir pasienio pareigūnus, o vieną muitinės pareigūną sunkiai sužeidė
