Vyriausybė priėmė sprendimą paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje valstybės teritorijoje dėl stichinio meteorologinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu. Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas žemės ūkio ministras.
Priėmus šį sprendimą, atsiveria platesnės galimybės labiau konsoliduotai, valstybės mastu teikti paramą nuo stichinio reiškinio nukentėjusiems žemdirbiams. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, nukentėjusiems kreipiantis dėl žalos atlyginimo reikia pateikti prašymą tos savivaldybės merui, kurios teritorijoje patirta žala. Teikiant prašymą būtina pridėti nuosavybę bei žalos dydį įrodančius dokumentus, nurodyti su ekstremaliąja situacija susijusias aplinkybes. Patvirtinus žalos faktą ir dydį, kompensacija gali būti skiriama iš valstybės ir savivaldybės lėšų.
Savivaldybės lygio ekstremaliąsias situacijas dėl minėto stichinio metereologinio reiškinio iki Vyriausybės sprendimo priėmimo buvo paskelbusios 14 savivaldybių. Jose dėl didelio vandens kiekio dalis žemės ūkio augalų derliaus jau yra žuvusi, o likusios dalies kokybė prastėja. Ilgas lietingas laikotarpis pažeidė ar sunaikino nuo 50 iki 70 proc. derliaus. Daugelyje vietovių dėl užlietų laukų ūkininkai neturi galimybės nuimti derliaus, nes negali įvažiuoti į laukus. Ūkininkai negalės įgyvendinti ir sutartinio įsipareigojimo iki rugpjūčio 15 d. pasėti pasėlį.
2025 m. gegužės mėnesio pabaigoje prasidėjęs ilgas lietingas laikotarpis, pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos automatinių meteorologijos stočių (AMS) ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybos automatinių meteorologijos stočių (LŽŪKT) duomenis šiuo metu vis dar yra fiksuojamas Zarasų, Anykščių, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kaišiadorių, Šalčininkų ir Trakų rajonų savivaldybėse. Šis reiškinys 2025 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais taip pat buvo fiksuotas ir kitose Lietuvos teritorijose: Pakruojo r. sav., Rokiškio r. sav., Joniškio r. sav., Biržų r. sav., Ignalinos r. sav., Pasvalio r. sav., Kelmės r. sav., Radviliškio r. sav., Molėtų r. sav., Vilniaus r sav. ir Trakų r. sav. Meteorologinė situacija Stichinis reiškinys fiksuojamas kuomet per matavimo laikotarpį, t.y. nuo gegužės 1 iki spalio 31 d., 60 d. intervale bendra kritulių suma 2,8 karto didesnė arba lygi šio laikotarpio kritulių sumos daugiamečiam vidurkiui. Antai liepos mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 141,4 mm (168 % standartinės klimato normos), o kai kuriose vietovėse – net 2–3 kartus daugiau nei įprasta. Intensyvios liūtys lėmė, kad dirvožemis daugelyje rajonų visiškai įmirkęs, todėl net trumpalaikiai lietūs gali sukelti paviršinių vandens srautų kaupimąsi ir naujus užliejimus.
Vidutiniškai Lietuvoje tai buvo trečia drėgniausia liepa per visą šalies stebėjimų istoriją. Drėgniau nei šiemet buvo tik 1977 (144,9 mm) ir 2007 m. (171,4 mm) liepomis.
Per 2025 m. birželio–liepos mėnesius šalyje vidutiniškai iškrito 222,6 mm. Toks kritulių kiekis irgi yra vienas didžiausių per visą stebėjimų istoriją. Drėgniau yra buvę tik 2007 m. birželį–liepą (250,6 mm).
Stebėjimų duomenys iš Lietuvos ir viso pasaulio rodo, jog dėl šiltėjančios atmosferos daugėja labai smarkaus lietaus atvejų, kuomet per trumpą laikotarpį iškrenta labai didelis kritulių kiekis.
Patarimai gyventojams ir ūkininkams, kaip sumažinti žalą liūčių metu
- Stebėkite prognozes ir įspėjimus – nuolat tikrinkite informaciją meteo.lt ir per kitas patikimas informavimo priemones.
- Prižiūrėkite lietaus nuotekų sistemas – išvalykite latakus, lietvamzdžius, šulinius, kad vanduo galėtų laisvai nutekėti. Net jei latakai tušti, juos gali greitai užkimšti aplinkoje susikaupusios šiukšlės, nupjauta žolė, lapai ar kitos nuopjovos, todėl svarbu pasirūpinti ir švaria aplinka aplink nuotekų surinkimo vietas.
- Apsaugokite turtą – vertingus daiktus, techniką ir atsargas laikykite aukštesnėse vietose, apsaugokite nuo tiesioginio kontakto su vandeniu.
- Ūkininkams – galimybių ribose nukreipkite vandens perteklių į griovius ar vandens surinkimo talpas, stebėkite laukų būklę, dokumentuokite (nuotraukos, matavimai) padarytą žalą draudimo ar kompensacijų procesams.
- Gyvulių sauga – jei kyla rizika, kad ganyklos ar tvartai bus užtvindyti, laiku perkelkite gyvulius į aukščiau esančias saugesnes vietas.
- Kelionės ir eismas – venkite važiuoti per apsemtas vietoves, nes tai gali būti pavojinga tiek transporto priemonei, tiek keleiviams.
Dėl žalos atlyginimo kreipkitės į savo draudimo bendrovę ar savivaldybę.
Jei prireiktų pažymos apie meteorologines sąlygas, ją galima gauti pateikus prašymą el. paštu [email protected]. Gavus prašymą, jis yra užregistruojamas, o oficialus atsakymas pateikiamas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės informacija
