Vyriausybė dėl ilgo lietingo laikotarpio padarinių žemės ūkio sektoriuje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje. Priėmus šį sprendimą, ūkininkai, nukentėję nuo užsitęsusio lietingo periodo, galės lengviau atsikvėpti – numatyta nemažai svarbių palengvinimų. Nukentėję ūkininkai taip pat galės kreiptis dėl nuostolių atlyginimo.
Nutarimas priimtas įvertinus Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, šalies savivaldybių pateiktus duomenis apie birželio–rugpjūčio mėnesiais fiksuotą stichinį meteorologinį reiškinį (ilgą lietingą laikotarpį) ir jo sukeltus padarinius.
Visoje Lietuvoje galios šie Žemės ūkio ministerijos parengti palengvinimai:
- Posėlio sėjos terminas pavėlintas iki rugpjūčio 31 d. (buvo iki rugpjūčio 15 d.), o jo išlaikymo terminas sutrumpinamas iki 6 savaičių (buvo 8 savaitės).
- Pareiškėjai, šiais metais pirmą kartą dalyvaujantys ekologinėje sistemoje „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, galės įsėti žolinius augalus arba jų mišinį iki rugpjūčio 31 d.
- Žaliajame pūdyme auginamas bent dviejų einamaisiais metais pasėtų žemės ūkio augalų mišinys turi būti įterpiamas į dirvą arba kitaip sutvarkomas (voluojamas, smulkinamas, skutamas) ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. (anksčiau buvo rugsėjo 1 d.).
- Atsisakyta reikalavimo sutvarkyti pievas numatytais terminais.
Vyriausybė taip pat turės daugiau galimybių žemdirbiams atlyginti liūčių padarytus nuostolius.
Kur kreiptis dėl nuostolių?
Prašymai užfiksuoti žalą teikiami seniūnijose, kurių vietovėje yra gamtinių reiškinių paveikti žemės ūkio subjekto pasėliai ir augalai. Vilniaus rajono savivaldybės seniūnijų kontaktus rasite čia.
Vėliau visi dokumentai su prašymu atlyginti žalą teikiami savivaldybės merui.
Rašytiniai prašymai suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, teikiami ne vėliau kaip per trejus metus nuo žalos atsiradimo.
Prašyme turi būti nurodyta:
- vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas (pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinės adresas);
- žalos atsiradimo data, žalos dydis ir pobūdis;
- aplinkybės, kuriomis padaryta žala, ir žalos atsiradimo priežastinis ryšys su ekstremaliosios situacijos poveikiu;
- priežastys, dėl kurių turtas, už kurį prašoma suteikti valstybės paramą, žalos atsiradimo metu nebuvo apdraustas, o jei buvo apdraustas – informaciją apie draudimo išmoką.
Prie prašymo turi būti pridedami:
- dokumentai, kuriais patvirtinama ūkio subjekto nuosavybės teisė į turtą, kurio jis neteko arba kuris buvo sugadintas;
- dokumentai, kuriais pagrindžiamas (įrodomas) patirtos žalos dydis ir (arba) ūkio subjekto turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).
Rekomenduojame žemės ūkio subjektams rinkti įrodymus apie įvykį, dėl kurio žuvo žemės ūkio augalai. Teikiant prašymus dėl valstybės paramos už patirtą žalą, labai svarbu pateikti dokumentus, kurie patvirtina žalos dydį. Tai gali būti nepriklausomų turto vertintojų ar žalų ekspertų išvados, taip pat duomenys iš valstybės registrų ar informacinių sistemų.
Jei Europos Komisija skirs Lietuvai lėšų iš ES žemės ūkio rezervo, Žemės ūkio ministerija parengs kompensavimo taisykles. Pagal jas bus teikiama parama žemės ūkio subjektams.
Parengta pagal Žemės ūkio ministerijos ir VRSA informaciją
