Darbuotojo ir įmonės vertybių atitiktis – sėkmės paslaptis?

Vertybių galia žmogui – neišmatuojama. Teigiama, kad tai pagrindinė jėga, nulemianti asmenybės mąstymą, jausmus ir tai, kaip ji elgiasi. Situacijas, kuriose vyrauja žmogaus puoselėjamos vertybės, jis linkęs vertinti teigiamai ir, priešingai, įvykius ar aplinkybes, kuriose jo aukštinamos vertybės paminamos, jis dažniausiai vertina neigiamai. Vertybių kongruencijos sąvoka siūlo giliau pažvelgti į šią įdomią sritį. Jos esmė yra tikėti, kad žmonės organizacijose, ar, paprasčiau tariant, įvairaus dydžio įmonėse, neveikia po vieną, o vienaip ar kitaip integruojasi į šios įmonės deklaruojamas vertybes, tikslus ir panašiai.

Trumpai tariant, kongruencija yra laipsnis, nurodantis vieno įmonės komponento poreikių, reikalavimų, tikslų, uždavinių ir struktūrų atitikimą kito komponento poreikiams, reikalavimams, tikslams, uždaviniams ir struktūroms. Teigiama, kad kuo stipresnė ši atitiktis, tuo veiksmingiau veikia visa įmonė.

Įsivaizduokime, kad vienoje įmonėje didžioji dalis darbuotojų aukština tas pačias vertybes, kurias propaguoja ir pati įmonė – tikėtina, kad tokia vertybių kongruencija teigiamai veiks šios organizacijos siekius. Ir, priešingai, jei organizacijos ir individų vertybės prieštarauja vienos kitoms, tuomet tikėtina, kad toks nesuderinamumas turės neigiamos įtakos darbo kokybei, sukels abiejų pusių nepasitenkinimą, slopins darbuotojo motyvaciją ir netgi kels nervinę įtampą, o visai tai trukdys pasiekti geresnių įmonės rezultatų bei skatins darbuotojus greičiau palikti darbo vietą. Būtina suprasti, kad įvairios vertybės ir tikslai gali sutapti ar nesutapti tarp kelių darbuotojų ar jų grupių, tarp darbuotojų ir įmonės ir taip toliau.

Kodėl svarbu, kad asmens (darbuotojo) ir organizacijos (įmonės) vertybės ir tikslai kuo labiau derintųsi tarpusavyje? Teigiama, kad ši atitiktis didina pasitenkinimą darbu ir stiprina įsipareigojimus įmonei, o tai savo ruožtu gerina ir bendrus rezultatus. Pastebima, kad darbuotojai tokiose organizacijoje teigiamai žiūri į savo atliekamą darbą ir daug efektyviau bendrauja tarpusavyje. Pabrėžiama, kad stiprių kongruencijos laipsniu pasižyminčiose įmonėse darbuotojai ne tik atlieka darbą, kurį turi atlikti, bet ir stengiasi dėl įmonės rezultatų, jaučia didesnę motyvaciją, palaiko jos misiją ir panašiai.

O kuo gi pavojinga situacija, kai darbuotojo ir įmonės deklaruojamos vertybės ir tikslai nesutampa? Atlikti tyrimai rodo, kad toks nesuderinamumas stiprina patiriamą įtampą, skatina nepasitenkinimo darbu augimą, pojūtį, kad jo darbo vieta nesaugi, o šie procesai neabejotinai prisideda prie darbuotojo išsekimo ir  perdegimo tikimybės, neįvertinimo jausmo bei noro kuo greičiau palikti organizaciją.

Reikėtų pabrėžti, kad darbuotojų nuovargis ir išsekimas yra labai opi šių dienų problema. Šie neigiami faktoriai ne tik didina asmeninių sveikatos problemų pasireiškimą (ilgalaikę nervinę įtampą, depresiją ar kitas lėtines ligas), bet ir neabejotini daro neigiamą poveikį visai įmonės veiklai. Sutikime, kad įmonėse vis dar svarbiausi žmonės, o perdegę, ciniški, neefektyvūs, nemotyvuoti ir pasipiktinę darbuotojai nejaučia entuziazmo, nesistengia darbo atlikti kokybiškai ir paprastai neprisideda prie bendrų įmonės siekių.

Dėl minėtųjų priežasčių pirmiausia rekomenduojama stengtis panaikinti tokius neigiamus veiksnius, t.y. darbuotojų ir organizacijos vertybių nesuderinamumą, o vėliau stengtis paskatinti teigiamus veiksnius, t.y. šių vertybių ir visų siekių atitiktį. Įmonėms reikėtų nuolat siekti, kad jų deklaruojamos vertybės kuo labiau sutaptų su darbuotojų puoselėjamomis vertybėmis (ir atvirkščiai) ir būtų sukurta kuo daugiau tokio sąlyčio taškų visoje organizacijoje. Tai didina tikimybę, kad kiekvienas darbuotojas savo įmonėje jausis saugus, įvertintas ir motyvuotas. Tikėtina, kad tai išsaugos asmens psichologinę sveikatą, padidins darbo našumą, o tuo pačiu padės efektyviau siekti pačios įmonės tikslų.

Džiugu tai, kad jau atliekamas tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti Lietuvoje dirbančių darbuotojų ir organizacijų vertybių sudėtį bei tarpusavio atitikimą. Ir Jūs galite prisidėti prie šio puikaus ir naudingo tikslo – taip, tikėtina, padėsite ir sau, ir ateinančioms kartoms geriau jaustis darbo rinkoje, o įmonėms – sėkmingiau klestėti. Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto doktorantas Povilas Foktas rengia disertaciją “Vadybos kultūros kėlimo sprendimai integruojant asmeninių ir organizacinių vertybių kongruencijos modelį verslo organizacijose” (disertacijos vadovė: prof. dr. Jolita Vveinhardt) ir atlieka tyrimą. Šiuo tikslu autoriai prašo užpildyti apklausos anketą (https://vertybiukongruencija.limequery.com/112468?lang=lt).

Tyrimo rezultatai padės suformuoti rekomendacijas, kurios leis pakelti organizacijų kultūros lygmenį, pagerins darbuotojų padėtį darbovietėse ir pakels įmonių bei visuomenės gerovę.

Straipsnio autoriai  prof. dr. Jolita Vveinhardt ir dokt. Povilas Foktas