Bradeliškių piliakalnis arba Pakilta – piliakalnis esantis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie Bradeliškių kaimo, kairiajame Dūkštos krante.
Iš septynių Neries regioninio parko teritorijoje esančių piliakalnių, Bradeliškių piliakalnis buvo apgyvendintas ilgiausiai. Jis, kartu su šalia esančiu Buivydų piliakalniu, sudarė dalį Kernavės ir Vilniaus gynybinės sistemos.
Bradeliškių piliakalnis įrengtas natūralioje Dūkštos krantų kalvoje, papildomai ją įtvirtinant. Piliakalnį iš trijų pusių juosia upelis, pietryčiuose jis ribojasi su aukštumomis. Šlaitai į upelį statūs, kai kur apgriuvę, 15–16 m aukščio. Aikštelė netaisyklingo ovalo formos, apie 80 x 30 m dydžio. Jos rytinė dalis ir beveik visas pylimas nuslinko į upelį, išliko apie 1,1 m aukščio dalis.
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1970 m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos ir Vilniaus universiteto archeologai, o 1998 m. piliakalnį tyrė Vida Kliaugaitė.
Ištirtas 82 m² aikštelės plotas. 0,7-1,2 m storio kultūriniame sluoksnyje rasta pirmojo tūkstantmečio iki m.e. – XIV a. lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi bei žiestos keramikos, geležinių darbo įrankių (peilių, ylų), žalvarinių ir geležinių papuošalų, molinių verpstukų. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.