Per kelerius pastaruosius metus investuojantieji į kriptovaliutas ne kartą pasidavė bandos jausmui, kuris paskatino milžiniškus šio turto kainų svyravimus ir investuotojams atnešė nemenkų nuostolių. Po JAV prezidento rinkimų bitkoino kainai kone kasdien pasiekiant vis naujas aukštumas, lengva pasiduoti minios efektui, todėl svarbu neprarasti budrumo ir investuojant išlaikyti racionalų požiūrį.
Šis efektas būdingas ne tik kriptovaliutoms, tačiau šioje nepastovioje ir greitai besikeičiančioje aplinkoje jis itin akivaizdus. Investicinių sprendimų priėmimas remiantis madomis profesionaliems investuotojams kelia nerimą.
Bandos jausmas investiciniame pasaulyje itin akivaizdus tampa tuomet, kai vienos ar kitos valiutos vertė pradeda smarkiai augti arba kristi – net ir neturėdami konkrečių žinių apie ją žmonės skuba pirkti arba parduoti tikėdamiesi greito pelno. Tai neišvengiamai padidina kainų svyravimus ir lemia staigius rinkos šuolius, ypač kai skleidžiama informacija socialiniuose tinkluose arba kai savo žinutėmis kriptovaliutų tendencijas skatina žinomi žmonės, nuomonės formuotojai.
Vis dėlto Jonas Juengeris, Lietuvoje veikiančio vienos didžiausių pasaulyje kriptovaliutų keityklų „Binance“ padalinio „Bifinity“ vadovas, pastebi, kad pradedantiesiems investuotojams raktas į ilgalaikę sėkmę yra ne ėjimas kartu su minia, o nuodugnus rinkos supratimas, analizė ir atsargus požiūris į populiarias tendencijas.
„Tai galingas psichologinis reiškinys, kai žmonės perima įsitikinimus ar elgesio modelius tik todėl, kad jie yra populiarūs. Suprasdami kolektyvinio mąstymo mechanizmus, geriau pajusime jo poveikį savo investavimo sprendimams ir taip galėsime išvengti patekimo į šiuos spąstus. Pastebima, kad šis efektas mūsų veiksmams labai didelės įtakos gali turėti perkant ar parduodant kriptovaliutas, nes į šią rinką įsilieja vis daugiau naujų, patirties neturinčių investuotojų“, – pastebi J. Juengeris.
Kritinis mąstymas išnyksta tada, kai žmonės ką nors galvoja ar daro daugiausia dėl to, kad kiti daro tą patį. Veikiant šiam efektui įgimtas žmogaus noras susitapatinti su grupe nusveria norą sprendimus priimti individualiai ir laimi prieš kritinį mąstymą.
Pastebėta, kad tokiose situacijose investuotojai labai dažnai nukrypsta į kraštutinumus. Štai kelios pagrindinės situacijos, į kurias verčiau nepatekti.
„Jei visi parduoda, vadinasi, tai bloga investicija“
2018 m. pradžioje smarkiai kritus bitkoino kainai daugelis investuotojų, kuriuos į kriptovaliutų pasaulį priviliojo staigus jo vertės augimas, ėmė prarasti tikėjimą.
Kai kainos krito, žiniasklaidos priemonėse ir interneto diskusijose atsirado daugybė abejonių dėl ilgalaikio bitkoino gyvybingumo. Įtakingi balsai – nuo pagrindinių finansų analitikų iki interneto komentatorių – abejojo, ar bitkoiną apskritai galima laikyti tvariu turtu. Dėl šio plačiai paplitusio negatyvaus požiūrio daugelis investuotojų pardavė savo turimus žetonus baimindamiesi, kad kriptovaliuta gali niekada neatsigauti. Tikėtina, kad šiandien jie gailisi tai padarę.
„Masinis pasitraukimas iš rinkos buvo susijęs ne tik su siekiu išvengti trumpalaikių nuostolių, daugeliui tai buvo tikėjimo krizė. Net tie, kurie anksčiau entuziastingai vertino kriptovaliutas, ėmė abejoti, ar jos turi ateitį. Norint išvengti tolesnės rizikos, išsipardavimas tokioje neapibrėžtoje atmosferoje atrodė vienintelis žingsnis. Tačiau daugelį taip pasielgi paskatino ne loginis mąstymas, o manymas, kad visi kiti investuotojai bitkoiną parduos“, – prisimena J. Juengeris.
Vis dėlto net ir vykstant masiniam kriptovaliutos išpardavimui bitkoino istorija nesibaigė, o laimėjo tie, kurie nesekė madų ir pirko tuomet, kai visi pardavinėjo.
Metams bėgant ši kriptovaliuta visiškai atsigavo vis gerindama ankstesnius kainos rekordus ir įtvirtindama savo vietą finansų pasaulyje.
„Bifinity“ vadovas pastebi, kad nors pardavimas panikos akimirką gali atrodyti saugus pasirinkimas, kartais dėl trumpalaikio nerimo, kurį skatina būtent masinė panika, žmonės gali pasielgti neapgalvotai.
„Jei visi perka, vadinasi, tai gera investicija“
Kriptovaliutų ir finansų pasaulyje bandos jausmas gali pasireikšti ir priešingu scenarijumi. Dažnai pradedantieji investuotojai gali patekti į rinką visiškai nesuprasdami pagrindinių technologijų, rinkos svyravimų ar rizikos, susijusios su konkrečiais žetonais ir platformomis.
Užuot išstudijavę projekto pagrindus ar įvertinę jo ilgalaikį gyvybingumą, kai kurie linkę priimti investicinius sprendimus remdamiesi karštomis tendencijomis, ypač kai dėl sparčios naujo populiaraus turto sėkmės nepatyrę naudotojai bijo ką nors praleisti – tai vadinama FOMO (angl. fear of missing out) efektu.
Jei įvyksta neišvengiamos rinkos korekcijos arba jei žaibiškai įkaitę projektai praranda pagreitį, investuotojai gali patirti didelių nuostolių. Tokiais momentais lengva prarasti tikėjimą visu kriptovaliutų pasauliu.
Kai kurie gali net pasižadėti daugiau niekada nebeprekiauti kriptovaliutomis, laikydami rinką pernelyg rizikinga ar nenuspėjama. Kai aklas sekimais kitais pakeičia faktais grįstą strategiją ir rizikos valdymą, investavimas iš tiesų gali atrodyti kaip pasivažinėjimas amerikietiškais kalneliais. Svarbu suprasti, kad apgalvotais ir išsamiais tyrimais pagrįsti sprendimai dažniausiai lemia stabilesnius rezultatus.
Gerai žinomas pavyzdys – „BitConnect“ iškilimas ir žlugimas 2017–2018 metais. „BitConnect“ prisistatė kaip investicijų platforma, žadanti didžiules dienines grąžas, viršijančias net 1%. Daugybė žmonių, vedami FOMO jausmo, investavo savo pinigus bijodami prarasti galimybę užsidirbti.
Deja, „BitConnect“ veikė kaip sukčiavimo schema – naujų investuotojų lėšos buvo naudojamos mokėti ankstesniems. Po reguliavimo institucijų tyrimų „BitConnect“ staiga nutraukė savo veiklą, o investuotojai patyrė didžiulius nuostolius.
Po itin didelių lūkesčių žlugimo ir milijonų praradimo nepatyrę investuotojai dažniausiai prisipažįsta, kad investavo daugiausia remdamiesi kitų investuotojų sprendimais. Tokios investicijos dažnai daromos neatlikus išsamios analizės, pasikliaujant pasitikėjimu ir kitų žmonių pastebėjimais.
