Pastarųjų savaičių meteorologiniai iššūkiai tapo rimtu išbandymu ir istorinėms Bernardinų kapinėms Užupyje. Specialistams teks tvarkyti po snygio, o vėliau – ir po škvalo, išvirtusių medžių apgadintus antkapius, atkūrinėti nepataisomai sugadintas kai kurių jų dalis, restauruoti tvoreles.
Vakar miesto priežiūros ir paveldo specialistai rinkosi vertinti viesulo pastarąjį savaitgalį, birželio 13–14 dienomis, padarytą žalą. Audringas vėjas išrovė du iš pažiūros sveikus, bet senus medžius, kurie griūdami kliudė kapaviečių. Jau pirmadienį medžiai buvo pašalinti, bet nekilnojamojo kultūros paveldo registrui priklausančiose kapinėse planuojami sudėtingi nukentėjusių kapaviečių tvarkymo darbai.
XIX a. pradžioje ant aukšto Vilnios upės šlaito įkurtoms kapinėms pirmiausia žalos padarė gegužės viduryje iškritęs gausus sniegas – tada išvirto trys nuo jo apsunkę lapuočiai. Buvo apgadinta apie dešimt kapaviečių, o komisija, kurioje, be atsakingų savivaldybės darbuotojų, buvo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas, skulptorius-restauratorius, restauracijos įmonės specialistas, netrukus jau atliko apgadintų kapaviečių fotofiksaciją ir diskutavo dėl nukentėjusių kapaviečių sutvarkymo sprendimų.
Bernardinų kapinėse beveik nebelaidojama jau nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio, tad senoms kapavietėms, kurių daugelis jau nebeturi šeimos ryšiais susijusių prižiūrėtojų, seniai reikėjo didesnio valstybės dėmesio. Jau keliolika metų Bernardinų kapinių restauravimu bei priežiūra ir buvo rūpinamasi pagal kapinių atstatymo programą, dalyvaujant dviem – Lietuvos ir Lenkijos – fondams. Taip sutarta 2005-aisiais, per Lenkijos prezidento Aleksandro Kwaśniewskio vizitą Lietuvoje. Tada svečias kartu su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi Bernardinų kapinėse atidengė lentą su įrašu, skelbiančiu apie dviejų valstybių įsipareigojimą globoti kapinių restauravimą.
Bet šiuo atveju, pažymi Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė, problemas teks spręsti neatidėliotinai. „Jau rengiamasi skelbti viešąjį konkursą kapaviečių sutvarkymo sąmatoms sudaryti, o sudarius sąmatas, išsiaiškinus lėšų poreikį, bus skelbiamas ir viešasis pirkimas kapaviečių sutvarkymo darbams atlikti”, – sakė vicemerė.
Siekiant ateityje išvengti panašaus pobūdžio – gamtos stichijų – žalos istorinėse kapinėse, Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų skyrius skubos tvarka atliks ne tik Bernardinų, bet ir kitose didžiausiose istorinėse kapinėse (Rasų, Saulės, Antakalnio) kapinėse augančius medžių taksaciją.
„Tokių objektų kaip įspūdingosios Bernardinų kapinės priežiūra yra sudėtinga užduotis, – pripažįsta savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut. – Nei vilniečiai, nei čia apsilankantys turistai iš kitų šalių nesuprastų, jei būtų nuspręsta masiškai šalinti šimtamečius medžius, kurie sudaro pusę šių kapinių tapatybės.”
Savivaldybės Želdynų skyriaus vedėja Giedrė Čeponytė teigia, kad tai neatitiktų ir savivaldybės požiūrio į brandžių medžių saugojimą: „Ieškosime kompromiso – ištyrę medžių būklę, šalinsime tik tuos, kurie gali kelti realią grėsmę kapavietėms. Kita vertus, dera priminti, kad per tokio masto audras, kurias patyrėme pastarosiomis savaitėmis, krenta ir sveiki medžiai”.
