Balandžio 28-oji – Darbuotojų saugos ir sveikatos diena
Darbas yra neatsiejama suaugusio žmogaus gyvenimo dalis. Dažnas iš mūsų darbe praleidžiame apie trečdalį savo laiko, jis svarbus ne tik kaip pajamų šaltinis, bet ir kaip socializacijos bei saviraiškos vieta. 2001 m. Tarptautinė darbo organizacija balandžio 28-ąją paskelbė Darbuotojų saugos ir sveikatos diena.
Darbuotojų sauga ir sveikata – procesas, kuriuo užtikrinama žmonių sveikata, sauga ir gerovė darbe. Saugios ir sveikatai palankios darbo vietos turi būti savaime suprantamas reikalavimas. Tačiau šiandienos saugi aplinka ir gerai apšviesti biurai yra palyginti nesenas šiuolaikinės visuomenės išradimas – tiesioginis darbuotojų saugos ir sveikatos srityje dirbančiųjų pastangų rezultatas. Istoriškai darbuotojų sveikata ir sauga daugiausia dėmesio sulaukė fizinį darbą dirbančių žmonių profesijoms, tačiau ši sritis dabar apima visas profesijas.
Apskritai darbuotojų sauga ir sveikata yra laikoma visuomenės sveikatos sritimi, kuri tiria darbuotojų ir žmonių ligų bei traumų tendencijas ir siūlo bei įgyvendina priemones jų prevencijai. Jos taikymo sritis yra plati ir apima įvairias disciplinas – nuo toksikologijos iki epidemiologijos, ergonomikos ir smurto prevencijos. Kaip ir kitose visuomenės sveikatos srityse – tarp vaikų ar senyvo amžiaus žmonių, taip ir darbe traumos dažniausiai ištinka nukritus. Taip pat didelė dalis sveikatos sutrikimų atsiranda dėl netinkamos darbo pozos ar pasikartojančių kūno judesių, kurie glaudžiai siejasi su ergonomika darbo vietoje.
Darbų saugos ir sveikatos srityje pagrindinis tikslas – sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių iki 0, o prie šio tikslo turime prisidėti kiekvienas darbuotojas. Visgi kad ir kokiame kontekste yra siekiama šio tikslo, pagrindiniai darbuotojų saugos ir sveikatos principai išlieka nepakitę. Svarbiausios priemonės yra inžinerinės ir techninės, jos sukurtos taip, kad darytų tiesioginį poveikį rizikos šaltiniui jį pašalindamos, sumažindamos ar pakeisdamos. Kitos priemonės – organizacinės arba administracinės, skirtos elgesiui ir požiūriui keisti ir teigiamai saugos kultūrai skatinti.
COVID-19 pandemija paveikė beveik visus aspektus darbo rinkoje, pradedant viruso perdavimo darbo vietose rizika baigiant darbuotojų saugos ir sveikatos rizika, kuri atsirado dėl viruso plitimo švelninimo priemonių. Nuotolinio darbo organizavimas darbuotojams suteikė daug galimybių, tačiau taip pat sukėlė ir potencialias rizikas.
Itin svarbu užtikrinti, kad darbuotojai gautų atitinkamą informaciją apie darbų saugą ir sveikatą, kai jie priimami į darbą, perkeliami į kitą darbo vietą, yra diegiamos naujos technologijos ar pradedama naudoti nauja įranga, pasikeičia darbo vietoje kylančios rizikos pobūdis.
COVID-19 pandemija privertė visuomenę, darbuotojus ir darbdavius stengtis įveikti iki šiol neturėtus iššūkius. Šiais metais Tarptautinė darbo organizacija Darbuotojų saugos ir sveikatos dienai priskyrė temą „Numatyti, pasiruošti ir reaguoti į krizes“, kad atkreiptų dėmesį į tvarios ir kritiškoms situacijoms atsparios darbuotojų saugos ir sveikatos sistemos sukūrimo būtinybę.
Parengė Diana Dalmotienė, Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras