Baigėsi pirmą kartą Vilniuje organizuota Piliečių asamblėja. Joje dalyvę demokratinės loterijos būdu išrinkti Vilniaus gyventojai susitarė dėl 24 rekomendacijų, skirtų darnesniam judėjimui mieste. Gruodžio 10 d. jos bus oficialiai perduotos Vilniaus miesto vadovams. Renginys atviras visiems, norintiems dalyvauti.
Rugsėjo – lapkričio mėn. vykusių susitikimų metu asamblėjos dalyviai diskutavo ir tarėsi, kaip pasiekti, kad Vilniuje dažniau rinktumėmės keliauti viešuoju transportu, dviračiu ir pėsčiomis. Parengtos rekomendacijos apima daug skirtingų su judumu susijusių temų – nuo miesto planavimo, pėsčiųjų ir dviračių takų, viešojo transporto, eismo organizavimo iki mokyklų tinklo, švietimo, komunikacijos ir kultūros.
Kaip vyko atranka į asamblėją?
Piliečių asamblėja – tai sparčiai populiarėjanti piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimą forma, siekiant išgirsti gyventojų balsą svarbiais miestui klausimais. Piliečių asamblėjų išskirtinumas – dalyvių atranka, kuriai pasitelkiama demokratinė loterija (angl. sortition).
2025 m. rugpjūčio mėn. Vilniaus gyventojams atsitiktine tvarka buvo išsiųsta 13 tūkst. laiškų su kvietimu registruotis – į jį atsiliepė 731 gyventojas. Antrame atrankos etape registracijų duomenys nuasmeninti ir finalinė grupė atrinkta pagal 6 kriterijus: lytį, amžių, tautybę, gyvenamą seniūniją, išsilavinimą ir dažniausiai pasirenkamą transporto priemonę kasdienėms kelionėms. Atrankos algoritmas užtikrino, kad dalyvių grupės pasiskirstymas pagal kriterijus būtų toks pats, koks yra miesto. Pavyzdžiui, maždaug pusė žmonių Vilniuje kasdien važinėja automobiliu, tai ir asamblėjoje panašią dalį (51 proc.) sudarė dalyviai, kurie įprastai renkasi keliones automobiliu.
Pagal šiuos kriterijus į asamblėją buvo atrinkti 54 asmenys, iš jų 43 sutiko dalyvauti, o galiausiai asamblėjoje sudalyvavo 39 vilniečiai.
Kaip vyko asamblėja?
Prieš prasidedant asamblėjai, buvo suburta patariamoji nepriklausomų ekspertų grupė, kurią sudarė nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, ministerijų, akademikų bendruomenės atstovai, urbanistai ir judumo ekspertai. Ekspertai savanoriškais pagrindais dirbo prie informacinio leidinio asamblėjos dalyviams, pristatė skirtingus temos akcentus pirmųjų asamblėjos susitikimų metu. Dalyviai išgirdo įvairių mokslininkų, savivaldybės įmonės atsakingos už judumą mieste „JUDU“, Vilniaus seniūnaičių asociacijos, bendruomeninių organizacijų, dviratininkų bendrijos ir kitų organizacijų atstovų pranešimus. Visus pranešimus galite rasti čia.
Asamblėja vyko 5 šeštadienius: rugsėjo 27 d., spalio 8 ir 18 d. bei lapkričio 8 ir 29 d. Pirmi du šeštadieniai buvo skirti įsigilinti į asamblėjos temą – judumą, likusios trys asamblėjos dienos buvo skirtos rekomendacijų formulavimui. Dalyviai dirbo skirtingose grupėse, taip pat diskutavo bendro forumo būdu. Galiausiai, paskutinę asamblėjos dieną, balsavimo būdu iš 29-ių galutinių rekomendacijų priimtos 24.
Asamblėją stebėjo įvairios organizacijos – iš viso 31 stebėtojas iš vietos bendruomenių, savivaldybės, ministerijų, nevyriausybinių ir kitų organizacijų.
Visą asamblėjos procesą metodologiškai vertino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto atstovės dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė ir dr. Rasa Bortkevičiūtė. Su dokumentu bus galima susipažinti, kai jis bus paskelbtas viešai.
Taip pat asamblėjoje talkininkavo 15-os savanorių grupė, kurią sudarė įvairaus amžiaus ir patirčių Vilniaus miesto gyventojai.
Kodėl svarbu susitarti dėl judėjimo mieste?
Vilniaus piliečių asamblėja surengta tuo metu, kai miestui ypač svarbu sutarti dėl judumo sprendimų. Vilniuje motorinis transportas sudaro didžiausią visų mieste išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų dalį – net 38 proc. (JUDU duomenys). Taigi, vienas pagrindinių iššūkių Vilniaus oro kokybei, o kartu ir žmonių bei gamtos sveikatai – transporto sektorius.
Vilnius jau turi planą, kaip iki 2030 m. padaryti judėjimą mieste patogesnį, saugesnį ir draugiškesnį aplinkai. Tai apibrėžia 2018 m. patvirtintas Vilniaus darnaus judumo planas 2030. Pagal šį planą iki 2030 m. 30 proc. kasdienių kelionių Vilniuje turėtų vykti automobiliu, o likusios – viešuoju transportu, pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku.
Vis tik kasdienių kelionių, atliekamų automobiliu Vilniuje, skaičius 2024 m. siekė net 49 proc. Kai kurie Vilniaus darnaus judumo plano tikslai kelia nemažai iššūkių, kitiems – trūksta gyventojų palaikymo. Taigi, darnaus judumo planas juda pirmyn, bet ne taip greitai, kaip to reikalauja miesto įsipareigojimai.
