„Šalia žaidimų aikštelės garažų sienas dergė necenzūriniai vaizdai. Vaikai buvo priversti kasdien į juos stebėti. Susiradau garažų savininko kontaktą ir paskambinus paklausiau, ar galime juos uždažyti vaikų piešiniais? Gavę leidimą, kibome į darbus. Tiek to vargo“, – šypsosi projekto iniciatorė, Vaidotų bendruomenės narė Julija Šimkūnaitė.
Jei žvelgtume iš toliau, tai viskas prasideda nuo teigiamo pavyzdžio. Kaip auga vaikai, remdamiesi tėvų pavyzdžiu, taip kiekviena bendruomenė seka savo vedliu ir mainosi vieni kitų energija.
Vaidotų kaimas taip pat turi savo nenuilstantį vedlį – bendruomenės pirmininką ir Vaidotų seniūnaitį Tomą Balevičių. T. Balevičius rašo projektus, prižiūri bendruomenės tvarką, puoselėja aplinką, vykdo gyventojų apklausas, rašo instancijoms paklausimus vienais ar kitais klausimais, organizuoja renginius. Bei stengiasi pajungti į visas veiklas bendruomenės narius ir savanorius tam, kad bendruomeninė veikla būtų apjungianti ir suvienijanti, kad visi siektų to paties tikslo – kurti mūsų gražesnį rytojų.
Nors daugumai laikas nėra sąjungininkas, T. Balevičiaus aktyvumas bei ryžtingumas užkrečia ir kitus. Bendruomenėje suskaičiuojama ne mažiau, nei dvidešimt savanorių, prisidedančių prie įvairių projektų. Kiekvienas pagal laiko išgales, nesveriant savo resursų ir nelaukiant grąžos prisideda prie projektų, ūkio ir organizacinių darbų, logistinių klausimų.
Bendruomenėje minimos valstybinės šventės, rengiamos iškylos, įvairūs žygiai. Kaimynystėje gyvenantys sportininkai kviečia bendruomenės gyventojus kartu užsiimti aktyvia veikla – bėgioti, mankštintis.
Bendruomenės gyvenime didelis dėmesys skiriamas jaunosios kartos veiklų organizavimui ir į jų veiklas orientuotos aplinkos gerinimui. Dalyvaujant įvairiuose kvietimuose ir gavus finansavimą, šalia žaidimų aikštelės įrengti lauko treniruokliai, tinklinio aikštė, futbolo vartai.
„Ne veltui sakoma, kad vaikai – mūsų ateitis. Mums džiugu matyti, kai rajono kiemai pilni vaikų visais metų laikais. Visi vieni kitus pažįsta, visi „n“ kartų dalyvavo bendrose veiklose, šventėse, yra „susiklijavę“, kaip viena didelė klasė. Tikime ir tikimės, kad matydami, kaip visi mes galime gyventi geriau ir gražiau, būdami vieningi ir veiklūs – vaikai seks mūsų pėdomis bei gi bus ženkliai pranašesni“, – šypsosi T. Balevičius.
Bendruomenės narė Julija Šimkūnaitė rūpinasi kūrybinėmis bendruomenės vaikų veiklomis: organizavo piešimo su lauko kreidelėmis dieną, kalėdiniu laikotarpiu subūrė vaikus užpiešti necenzūriniais vaizdais nuniokotas garažų sienas, organizuoja Vaikų dienos ir Užgavėnių šventes.
Praeitą vasarą Vaidotų bendruomenė turėjo net du į vaikų ir jaunimo sutelktumą orientuotus projektus. Pirma, bendruomenė užpildė paraišką ir buvo atrinkta į Keliaujančių architektūros dirbtuvių (KAD) projektą. Šio architektūros fondo projekto tikslas – skatinti vaikus ir jaunimą būti aktyviais savo aplinkos kūrėjais.
Projekto metu į Vaidotus savaitei gyventi ir kartu darbuotis atvyko aštuoni KAD savanoriai. Savanorius naujuose parapijos namuose svetingai priėmė ir apgyvendino parapijos klebonas kun. Daniel Dikevič. Savanorių ir vaikų pietumis rūpinosi bendruomenės gyventojai.
„Tai buvo nepamirštama savaitė! KAD savanoriai kartu su bendruomenės vaikais tyrinėjo Vaidotų aplinką ir sprendė, kokią erdvę vertėtų pagerinti ir pagrąžinti, kokiais mažaisiais architektūros objektais apstatyti. Galop, atrinkę pievelę prie tvenkinio, savanoriai su vaikais ją išvalė, sutvarkė tiltelį, sukalė ir išdažė dailius pasisėdėjimui skirtus kubus, staliukus, iškabino hamakus”, – projekto įspūdžiais dalinosi J. Šimkūnaitė.
Vėliau, įveiklinant šią erdvę, bendruomenė visą rugpjūtį organizavo lauko kino peržiūras. Ši iniciatyva buvo viena iš dalių, numatytų dalyvaujant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendruomeninės veiklos stiprinimo projekte. Projekto lėšomis Vaidotuose buvo pastatytas ir Knygų namelis, įgytos naujos knygos. Jau pusmetis, kaip Knygų namelis gyvuoja savarankiškai iš bendruomenės gyventojų suneštų knygų.
Šiemet Vaidotų bendruomenė taip pat ketina dalyvauti bendruomeninės veiklos stiprinimo projekte. Jei projektas bus patvirtintas, ir ši vasara rajono vaikams bus kupina įspūdžių – su pamėgtu lauko kinu bei įvairiomis edukacinėmis veiklomis. Bendruomenė žada nepamiršti ir senjorų, jiems planuojama organizuoti šiaurietiško ėjimo lazdomis pamokas.
Paklaustas, ar bendruomenė vykdo iniciatyvas vien iš projektinių lėšų, T. Balevičius atsako: „Toli gražu ne: bendruomenės biudžetą sudaro ir kasmetinė 1,2% GPM parama, ir gyventojų suaukotos lėšos, ir vietos rėmėjų palaikymas. Tačiau lėšos savaime į bendruomenės sąskaitą neplaukia. Reikia kelti problemas, formuoti poreikius ir nuolat skatinti bendruomenę norėti gyventi geriau, kad ir kaip paradoksaliai tai skamba – juk nieko nedaryti visad lengviau.
Gyvenimą Vaidotų rajone turtina ne vien veikli bendruomenė. Parapijos namuose jau devintus metus veiklą vykdo vaikų dienos centas (VDC), antrus – Vaidotų atviras jaunimo centras (VAJE). Viskas prasidėjo nuo sesės Jolitos (Vaikų dienos centro „Vilties angelas“ vadovė ses. Jolita Matulaitytė ) ir tuometinio kunigo iniciatyvos. Šiai dienai Vaidotų vaikų dienos centrą akredituoja Vilniaus rajono savivaldybė, Vaidotų atvirą jaunimo centrą – jaunimo reikalų agentūra. Beje, VAJE yra pirmasis jaunimo centras Vilniaus rajono savivaldybėje. Centro tikslas – sudaryti sąlygas jauniems žmonėms būti savimi, plėtoti savanorystės kultūrą Lietuvoje.
Paklausta apie vaikų dienos centro veiklą ir svarbą, dabartinė centro vadovė Živilė Sinkevičienė teigia, jog jų tikslas visų pirma yra sukurti saugią aplinką, kurioje vaikas būtų besąlygiškai priimtas. „Siekiame, kad dienos centras būtų ta vieta, kurioje vaikas galėtų ne tik pailsėti, su savanorių pagalba atlikti namų darbus, būti pamaitintas, bet ir vieta – kur jis galėtų „išventiliuoti“ savo jausmus, išsikalbėti, būti išgirstas ir suprastas. Kur jis jaustųsi visada laukiamas“, – dalinasi Ž. Sinkevičienė.
Paprašytas ko nors palinkėti kitoms bendruomenėms, siekiančioms aktyvumo, T. Balevičius sako: „Didžiausias visuomenininkų priešas yra perdegimas, todėl visiems visuomenininkams linkiu būti stipriems ir nepatekti į šiuos spąstus. Aš nuoširdžiai tikiu, kad visuomeninė veikla vieną dieną taps mūsų kultūros norma. Stiprios bendruomenės yra mūsų ateitis, – šio instituto pagalba galima spręsti daug iškylančių problemų, skatinti gerąją kaimynystę ir bendrystę. Technologijų ir neramumų amžiuje nepraraskime socialinių poreikių – burkimės, vienykimės, veikime!