Praėjusią savaitę Trakų viešojoje bibliotekoje keturios komandos toliau varžėsi protmūšyje dėl geriausios komandos titulo šį sezoną.
Dalyviai demonstravo, kaip pažįsta Kuršių neriją, vardino gamyklų ypatybes, bandė įminti prezidentų žmonų paslaptis. Pasitaikė gana sudėtingų ir net painių klausimų, o dėl atsakymų variantų ir diskusijų nemažai iškilo. Vis tik taškus sudėjus ir vėl perskaičiavus, vakaro nugalėtojais tapo „Protoriaus“ komanda, surinkusi 81 tašką ir atsakiusi į antrojo turo bonus klausimą! Sveikiname nugalėtojus puikiai sužaidus dešimtąjį šio sezono žaidimą!
Antrieji, atsilikę vos 2 taškais, liko „Titnaginiai kirvukai“, tretieji – „Išmanieji protai“, surinkę 70 taškų, tačiau, kaip ir nugalėtojų komanda, atsakę į antrojo turo bonus klausimą, ketvirtieji – „Trakai kaip kurortas“, surinkę 37 taškus.
Dėkojame dalyviams už pozityvumą, linkime sėkmės ateinančiuose žaidimuose ir pasimatysime netruksu vienuoliktajame protmūšyje!
PAVYZDINIAI ŽAIDIMO KLAUSIMAI:
KLAUSIMAS: Vienas santuokos įstatymų Prancūzijoje egzistuoja nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Jis leidžia susituokti su tam tikrais asmenimis. Tuo tarpu Pietų Korėjoje su tokiu asmeniu gali tuoktis tik besilaukianti moteris. Su kokiais asmenimis galima tuoktis Prancūzijoje ir Pietų Korėjoje?
ATSAKYMAS: MIRUSIU / NEGYVU. Pirmojo pasaulinio karo metu Prancūzijoje buvo leista tuoktis su mirusiais asmenimis, nes daugybė merginų, kurių sužadėtiniai ar mylimieji žuvo kare, liko vienišos ir simboliškai ėmė „tuoktis“ su savo mirusiais mylimaisiais. 1950 metais Prancūzija tai įteisino oficialiai. Pietų Korėjoje buvo leista tuoktis su mirusiu asmenimi tam, kad jo siela būtų lydima pomirtiniame gyvenime. (Klausimo autorius Remigijus Ratkevičius (Stavangeris).
Šaltinis: https://www.quora.com/Why-is-it-legal-in-France-to-marry-a-dead-person
KLAUSIMAS: „Šarkuvos žąsiena“, „Nerijos balandis“, „Kopų bulundėliai“, laukinių ančių mėsa – tai patiekalai, pagaminti iš JŲ mėsos, kuriais buvo vaišinami Kuršių nerijos ar Rytprūsių restoranų lankytojai. JŲ gaudytojai buvo vadinami kraehenbeisseriais, o JOS – „skraidančiomis kiaulėmis“. Kas JOS?
ATSAKYMAS: VARNOS. „Kiaulėmis“ varnas vadino neatsitiktinai, mat Kuršių nerijoje bet koks mėsos šaltinis buvo aukso vertės. Kuršininkai – kopininkai labai smarkiai vargo mėgindami savo smėlynuose, kuriuose praktiškai nėra šienaujamų pievų, išlaikyti vieną kitą galviją. Kiekviena varnagaudžių šeima turėjo savas varnų gaudymo aikšteles. Buvo ir iš kartos į kartą palikuonių paveldimų asmeninių aikštelių. Jas labai saugodavo nuo konkurentų, nes šie galėjo, pavyzdžiui, kliūstelėti aikštelėje žibalo, kurio kvapo varnos baisiai neapkentė. Varnų mėsa keliaudavo ir ant restoranų stalų, kur buvo patiekiama kaip žąsiena ar antiena, o varnų plunksnomis buvo kemšamos pagalvės ar antklodės.
Šaltinis: https://www.vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2018/04/01/iliustruotoji-istorija-kursiu-nerijos-varnu-medziotojai
Akvilė Narbutienė
Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė
