Naujai atėję metai įprastai asocijuojasi su pažadais daugiau sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių ar sveikiau maitintis. Veterinarai primena, kad nederėtų pamiršti ir augintinių, kuriems netinkama ar pagal specialius poreikius nepritaikyta mityba gali skaudžiai atsiliepti sveikatai ar net sukelti pavojų gyvybei. Veterinarijos gydytojos Kamilės Ausmanės teigimu, apie 70 proc. šunų imuninės sistemos yra virškinamajame trakte, tad jai sutrikus padidėja ir įvairių ligų tikimybė.
„Alergija maistui ar tam tikroms pašaro sudėtinėms dalims – dažna problema, su kuria susiduria net apie 10 proc. šunų ir šis skaičius tendencingai auga, – sako parduotuvių tinklo KIKA veterinarijos gydytoja ir farmacijos vadovė K. Ausmanė. – Alergija ir maisto netoleravimas, kurie yra skirtingos reakcijos į netinkamą maistą, pasireiškia nevienodai. Alergija pasireiškia kailio slinkimu, odos niežėjimu, pleiskanojimu, o netoleravimas – vėmimu, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Žmonės neretai šiuos simptomus painioja su parazitais, sezoniniu šėrimusi ar persiėdimu, todėl, siekdami tiksliai nustatyti, kas kankina jūsų augintinį, pasikonsultuokite su veterinaru.“
Viena didžiausių blogybių – augintinio maitinimas žmonių maistu. Praėjusiais metais „KIKA GROUP“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad net 15 proc. apklaustųjų duoda augintiniui maisto likučių nuo stalo ir nemano besielgiantys netinkamai. Deja, augintinis nesupranta, kad žmogui tinkami maisto produktai jam gali būti kenksmingi ar net nuodingi. Jeigu keturkojui skanu, jis neabejotinai bandys išprašyti bent gabalėlio maisto, kurio neatlaikę gailaus žvilgsnio šeimininkai nesusimąstydami duos.
Pasak K. Ausmanės, žmonių maiste slypi du pagrindiniai pavojai: ūminis apsinuodijimas ir laipsniškas sveikatos blogėjimas. Apsinuodijęs gyvūnas gali imti vemti ar viduriuoti – šią maisto atmetimo reakciją šeimininkai dažniausiai pastebi iš karto, tačiau simptomai gali būti painiojami su kitomis, ne maisto virškinimo problemomis. Pavyzdžiui, vėmimas gali būti natūrali reakcija į per greitą ėdimą, didelį fizinį aktyvumą po valgio, katėms – prarytus plaukus. Jei gyvūnui vėmimas pasireiškė tik kartą, sunerimti nereikėtų, tačiau reakcijai kartojantis, būtina apsilankyti pas veterinarą ir išsiaiškinti negalavimų priežastį.
Sveikatai prastėjant iš lėto, pavojus gali būti dar didesnis, o nieko neįtariantys žmonės ir toliau maitina keturkojį skanėstais bei rizikuoja net jo gyvybe. Riebus maistas skatina antsvorio augimą, o negaunant tinkamo pašaro augintiniams ima trūkti būtinų vitaminų ir mineralinių medžiagų, silpsta imunitetas, gali vystytis įvairios ligos, nervų sistemos sutrikimai, inkstų nepakankamumas, mažakraujystė. Pasak veterinarijos gydytojos, gali pasitaikyti ir liūdnesnių atvejų. Praėjusiais metais Kanadoje užfiksuotas atvejis, kai į šeimą priimtas 9 savaičių amžiaus šuniukas daugiau nei du mėnesius buvo šeriamas vien žmonių maistu: žaliais kiaušiniais, varške, jogurtu, įvairia žalia mėsa ir daržovėmis. Kai šeimininkai pastebėjo, kad šuo ėmė nebeišsilaikyti ant kojų, vėmė, viduriavo, kentėjo nuo nevalingų raumenų susitraukimų, kreipėsi į veterinarą. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad gyvūnui pradėjo nykti kaulai, stuburas buvo beveik visiškai sunykęs. Nors aptikus problemą ir pritaikius specialų gydymą kokybišku komerciniu pašaru po 14 savaičių šuniukas pasitaisė, jo sveikatos būklė niekuomet nebus tokia pati, kaip anksčiau.
Pavojai augintiniui gali slypėti ir specializuotame maiste, jei jis parenkamas netinkamai ar augintinis prie naujojo pašaro pervedamas per greitai (rekomenduojama augintinį prie naujo pašaro pervesi palaipsniui, pvz., septynias dienas mažomis porcijomis maišant senąjį pašarą su naujuoju, po truputį didinant naujojo pašaro kiekį). Pastebėjus neigiamą augintinio reakciją į pašarą – paintensyvėjusį niežulį, vangumą, pakitusią kailio spalvą, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais. Jie, atpažinę alerginę reakciją, tiksliai nustatys, kokiems produktams alergiškas keturkojis, patars, kaip išsirinkti pašarą, o kokio geriau vengti. Kiekvienas atvejis individualus ir alergija pasireiškia nuo skirtingų ingredientų, todėl sužinojus, kam alergiškas augintinis, dėl tinkamo pašaro patariama pasikonsultuoti su gyvūnų prekių konsultantais. Pasirinkimą palengvina ir gamintojai, siūlantys pašarą šunims, turintiems ypač jautrią odą ir virškinimo sistemą. Tokio pašaro sudėtyje nėra kviečių ar kukurūzų, todėl tinka glitimui alergiškiems keturkojams. Taip pat alergiškų šunų šeimininkai turėtų ieškoti pašaro, kurio sudėtyje nėra pagrindinių alergenų: jautienos, kiaulienos, sojos ir jos produktų, pieno bei jo produktų.
„Maisto ar jo sudėtinių dalių netoleravimas pasireiškia ne tik šunims. Pabandykite pasakyti kaime gyvenančiai močiutei, kad katinui negalima duoti pieno produktų dėl laktozės netoleravimo, ir greičiausiai sulauksite nuostabos ar nepatiklaus žvilgsnio – ne vienas katinas augo lakdamas pieną ar smaguriaudamas grietinėle ir išgyveno. Tai tiesa, katėms laktozė nėra mirtinai pavojinga, tačiau netoleravimas gali pasireikšti viduriavimu, vėmimu ar kitais negalavimais, kuriuos šeimininkai ne visada pastebi“, – sako veterinarė ir priduria, kad svarbu suprasti, jog įvairūs tyrimai įgalino geriau suvokti gyvūnų sveikatos problemas, o produktų netoleravimo nustatymas augintiniui yra moksliškai pagrįstas mitybos reguliavimo būdas, gerinantis gyvenimo kokybę ir trukmę, o ne mados ar perdėto keturkojų lepinimo rezultatas.
Liūdnai pasibaigiančių situacijų galima išvengti, jeigu augintiniui duodamas jo poreikius atitinkantis pašaras. Dėl šios priežasties veterinarai rekomenduoja neeksperimentuoti patiems, o turint savo augintinio alergenų sąrašą paprašyti specializuotose augintinių prekių parduotuvėse dirbančių konsultantų pagalbos išsirinkti pašarą ar skanėstus keturkojui.
