Spalio 10-ąją minėjome Pasaulinę psichikos sveikatos dieną. Ji priminė, kad pasaulinė gyventojų psichologinė būklė vis prastėja. Lietuvos gyventojų statistika taip pat nedžiugina – paskutinės 2019 m. Lietuvos statistikos departamento vykdytos apklausos rezultatai atskleidė, kad net 18 proc. gyventojų dvi savaites iki apklausos jautė depresijos simptomus. Sparčiai augant psichikos sveikatos paslaugų poreikiui, Lietuvoje suteikiama vis daugiau galimybių įvairiems visuomenės nariams ją gauti bei siekiama, kad psichine sveikata gyventojai rūpintųsi kiekvieną dieną.
„Po 20 metų gana stabilaus gyvenimo patyrėme du iššūkius. Pirmasis – beveik 2 metus trukusi pandemija. Ji visuomenėje sukėlė daug nerimo, baimės ir neapibrėžtumo. Nespėjus pasibaigti pandemijai prasidėjo karas, kuris iššaukia tuos pačius jausmus, o kur dar rimti ekonominiai iššūkiai, infliacija. Visi šie veiksniai, be abejonės, daro neigiamą įtaką visuomenės psichologinei būklei“, – teigia LSMU mokslo darbuotojas, gydytojas psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas.
Psichologinis atsparumas – kaip niekada aktualus
Vienas iš svarbiausių dalykų gyvenant neapibrėžtumo kupinu laikotarpiu – psichologinio atsparumo ugdymas. Tai – gebėjimas susitvarkyti su įvairiais pokyčiais, sudėtingomis gyvenimo sąlygomis ir jų keliamu stresu.
Pasak J. Neverausko, iššūkius patirsime dar keletą metų ar net ilgiau, todėl psichologinio atsparumo ugdymas itin reikšmingai prisidėtų tiek prie vaikų, tiek prie suaugusiųjų psichologinės būklės gerinimo.
„Galima pasidžiaugti, kad valstybės ir visuomeninės organizacijos nuo pandemijos pradžios skyrė ypatingą dėmesį ir medikų, ir, apskritai, visuomenės psichologinei sveikatai. Tai, manau, padėjo. Karo situacijos kontekste tokių iniciatyvų kol kas nematau, bet jų reikėtų“, – komentuoja specialistas.
Neignoruokime psichikos sveikatos higienos
Psichikos sveikatos sutrikimai paveikia visas žmogaus gyvenimo sritis – mokymosi ar darbo rezultatus, tarpasmeninius santykius, apsunkina dalyvavimą socialiniame gyvenime. Neretai psichologinės pagalbos ieškoti dar vis gėdijamasi, tačiau nekreipiant dėmesio į emocinius sunkumus, jie gali išsivystyti į psichikos sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, depresiją ar nemigą.
Higienos Instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2021 m. pasikartojantis depresinis epizodas buvo diagnozuotas 43909 gyventojams, o naujai registruotų depresijos epizodų skaičius siekė 10314 atvejų.
Pasak J. Neverausko, stigma, kad psichologinių problemų turintys žmonės yra nepilnaverčiai, mažėja, tačiau dalis žmonių dar vis ignoruoja savo psichologinę sveikatą.
„Jeigu jaučiate nerimą, baimę, dirglumą, pykčio protrūkius, sunku susitvarkyti su savo emocijomis, patiriate problemų santykiuose ir tai daro įtaką kasdienei veiklai, reikėtų kreiptis į specialistą“, – ragina psichoterapeutas.
Didinamas pagalbos prieinamumas
PSO duomenimis, daugiau nei 75 proc. mažesnių ir vidutinių pajamų šalių gyventojų nesulaukia tinkamo psichologinių sutrikimų gydymo. J. Neverauskas pastebi, kad šiandieninėje Lietuvos psichikos sveikatos sistemoje didžiausi iššūkiai taip pat kyla dėl nepakankamo pagalbos prieinamumo.
„Labiausiai trūksta kokybiškesnio visuomenės švietimo, psichologinės pagalbos vaikams ir paaugliams struktūrų kūrimo bei platesnio psichoterapinės pagalbos prieinamumo“, – teigia specialistas.
CPVA Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos programų skyriaus vadovė Sandra Remeikienė džiaugiasi, kad įgyvendinami projektai prisideda prie galimybės suteikti gyventojams plačiai prieinamas psichikos sveikatos paslaugas.
„Dažnai psichikos sveikatos specialistų paslaugomis gyventojai negali pasinaudoti dėl finansinių kliūčių. Pandemijos metai ir dabartinė karo Ukrainoje situacija atnešė daugybę iššūkių, todėl tokių paslaugų prieinamumas tapo kaip niekada aktualus. Šiuo metu džiaugiamės galėdami gyventojams pasiūlyti šeimų lankymo paslaugas vaikų besilaukiančioms ar naujagimius auginančioms šeimoms, gerovės konsultantų programą visiems žmonėms, patiriantiems emocinius sunkumus, ir „Neįtikėtinų metų“ programą, padedančią tėvams sustiprinti ryšį su vaikais“, – komentuoja Sandra Remeikienė.
Pasak LR sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių projektų valdymo skyriaus vedėjos Gytės Sirgedienės, visos 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės programos „Sveikata“ priemonės orientuotos į psichikos sveikatos stiprinimą, ypatingą dėmesį skiriant vaikams ir jaunimui bei jų šeimų nariams.
„Šiuo metu įgyvendinamos programos priemonės didina psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą gyventojams, tad sėkmingai įvykdžius projektus ir perėmus jų gerąsias praktikas, tikimasi tęsti paslaugų teikimą integruojant jas į esamą sveikatos apsaugos sistemą. Nuolat teikiamos šios paslaugos reikšmingai prisidėtų prie visuomenės psichologinio atsparumo“, – teigia G. Sirgedienė.
Apie programą „Sveikata“:
Įgyvendinant Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Sveikata“, Lietuvoje siekiama stiprinti psichinės sveikatos paslaugas bendruomenėse ir gerinti vaikų bei jaunimo gerovę. Įvairiomis programos priemonėmis plėtojama psichosocialinė pagalba, teikiamos jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos, pagalba pažeidžiamiems vaikams ir jaunimui, steigiami vienos stotelės pagalbos centrai vaikams ir šeimoms, tėvai apmokomi pagal programą „Neįtikėtini metai“, ugdomas šeimos ir sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas, plėtojamos paslaugos ir pagalba nėščiosioms, gimdyvėms ir mamoms, auginančioms vaikus iki dvejų metų. Iš viso 2014–2021 m. programai „Sveikata“ skirta daugiau kaip 17,9 mln. eurų. Projektų įgyvendinimą prižiūri Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), programos partneris – LR sveikatos apsaugos ministerija.
Apie Centrinę projektų valdymo agentūrą:
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) administruoja 12 Europos Sąjungos, kitų šalių donorių bei valstybės investicijų programų, daugiau nei 1000 skirtingų projektų, kurių bendra vertė – 15,5 mlrd. eurų. Agentūra taip pat teikia viešųjų investicijų valdymo metodinę pagalbą, joje įkurtas viešojo ir privataus sektorių partnerystės kompetencijų centras. Be to, savo bei Lietuvos viešojo sektoriaus sukauptą programų ir projektų administravimo patirtį perduoda užsienio valstybių institucijoms vystydama tarptautinio bendradarbiavimo veiklą.
