Nuo šiol Vilniuje dar dvi gatves galima vadinti draugiškiausiomis – Varšuvos ir Rusų g. papuošė užrašai lenkų ir rusų kalbomis. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tęsia tradicija tampančia akciją, kuri simbolizuoja šalių, miestų draugystę bei partnerystę. Pati pirmoji lentelė Vilniuje su islandišku užrašu šiemet atsirado Islandijos gatvėje, vėliau angliškas gatvės puošybos elementas atidengtas Vašingtono skvere. Artimiausiu metu tokių gatves puošiančių ženklų atsiras ir kitose sostinės 
gatvėse, kurios kadaise buvo pavadintos pagal etninę kilmę ar religiją susitelkusių bendruomenių vardais – Totorių, Karaimų, Žydų ir kt.
„Vilnius – atviras mūsų visų miestas! Stengiamės, kad jis būtų patogus ir svetingas. Tiems, kurie atvykę čia randa užuovėją, linkim gyventi laisvai, oriai, puoselėti savo kultūrą ir įsilieti į mūsų margą daugiatautį ir tolerancija garsėjantį miestą. Turime Rusų, Varšuvos ir kitų kaimynų bei tolimesnių miestų, šalių gatves, o dabar – ir jų kalbomis tai nurodančias lenteles, kurios mums visiems yra daugiau nei vien gatvės puošybos elementai, tai ir nuoširdūs draugiškumo ženklai. Būkite pasveikinti lenkų ir rusų kalbomis Rusų ir Varšuvos gatvėse!“ – sveikino rusų ir lenkų bendruomenes Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Graži kaimynystė ir bendras tikslas sujungia žmones mieste, kuriame puikiai dera modernumas ir senovė, įvairių kultūrų dialogai.
„Šiandien mes švenčiame gražią ir turtingą Vilniaus istoriją, labai spalvingą Vilniaus dabartį ir, tikiuosi, optimistiškai viltingai nuteikiančią Vilniaus ateitį!“ – sveikino visus savivaldybės Tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininko Vytautas Mitalas.
Vidurdienį Rusų gatvę papuošusios lentelės atidengimas subūrė nemažą bendruomenę, kuriai koncertavo rusų folkloro ansamblis „Arinuška“.
Po pietų šventė persikėlė į Varšuvos gatvę, kur gatvės puošybos lentelę lenkų kalba miesto vadovas R. Šimašius iškilmingai atidengė kartu su Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos miesto Taryboje seniūnu Vincu Jurgučiu bei Lenkų instituto Vilniuje direktoriumi Marcin Lapčynski (Łapczyński).
Pasak Varšuvoje gimusio ir gyvenusio Marcin Lapčynski, Varšuvos gatvės puošybos akcentas lenkų kalba Vilniuje atidarymas yra itin svarbus ir simbolizuoja abiejų miestų pagarbą ir draugystę. M. Lapčynski tikisi, jog tokie simboliniai gatvių pavadinimai bus dažniau pastebimi ir kituose Lietuvos miestuose, kuriuose gyvena nedidelės tautinės bendruomenės.
„Vilnius ir Varšuva, lietuviai ir lenkai turi daugybę bendros istorijos ir dabarties. Būdami atviri ir draugiški tapsime stipresniais. Gerbdami kitas tautas būsime įvertinti jų akyse. Smagu kad šios lentelės atsiranda Vilniuje, kuo jų bus daugiau, tuo miestas taps gyvesnis ir įdomesnis,“ – sakė Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos miesto taryboje seniūnas Vincas Jurgutis.
Paskutinį kartą miesto iškilmės būtent Varšuvos gatvei buvo surengtos XIX a. pabaigoje, kai čia, pasak istorikų, vyko 
Varšuvos vardo suteikimo ceremonija. Susirinkusiai bendruomenei koncertavo Naujosios Vilnios kultūros centro lenkų ansamblis „Melodija“.
Kiekviena lentelėmis pažymėtų gatvių yra savita, turi tam tikrus būdingus bruožus ir nuo šiol bus ypatingos dar ir tuo, kad turi ne tik pavadinimą lietuvių kalba, bet ir specialiai joms sukurtus puošybos elementus, kurių simbolika ir šriftai buvo parenkami ir derinami kartu su bendruomene.
Gatvės eksterjero elementus sukūrė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Dizaino katedros vedėjas doc. dr. Jonas Jakaitis ir fakulteto asistentas Jonas Žukas kartu su studentų komanda.
Artimiausiu metu tokių gatves puošiančių ženklų Vilniuje atsiras ir kitose gatvėse – Totorių, Vokiečių, Karaimų, Žydų ir kt. Bendruomenės kviečiamos šia proga susikurti įsimintiną gatvės šventę, kurioje miestiečių lauks ne tik iškilmingas lentelės atidengimas, bet ir gatvės pasirodymai, miesto mero ir kitų svečių sveikinimo kalbos.
Statistikos duomenimis, Vilnius yra daugiatautiškiausias miestas Lietuvoje. Čia gyvena 128 tautybių gyventojai, kurie sudaro apie 34 procentus visų vilniečių: apie 16 proc. – lenkų, apie 12 proc. rusų. 0,6 proc. vilniečių nurodo, kad turi dvi gimtąsias kalbas – lietuvių ir rusų, lietuvių ir lenkų, rusų ir lenkų.
Kad Vilnius taptų visiems patogesnis, atviresnis, o savivaldybėje dirbtų paslaugūs, atviri naujovėms ir orientuoti į rezultatus žmonės, šiemet pradėjo diegti aptarnavimo keturiomis kalbomis standartą, todėl tiek savivaldybės interneto svetainė, tiek Klientų aptarnavimo centro specialistai jau metus bendrauja tomis kalbomis, kuriomis kalba dauguma Vilniaus gyventojų – lenkų, rusų, anglų ir lietuvių. Savivaldybės internetinis puslapis – versija lenkų kalba – nuolat atnaujinama bendradarbiaujant su Europos žmogaus teisių fondu, taip pat aktyvi ir svetainės versija rusų kalba.
Vilniaus miesto savivaldybės inf.
