Net ir tą pačią diagnozę turintis žmogus su negalia gali turėti visiškai skirtingų poreikių. Būtent tai išsiaiškinti ir rasti geriausią sprendimą gali padėti atvejo vadybininkai.
Nuo 2024 m. balandžio Vilniaus miesto savivaldybės administracija kartu su Asmens su negalia teisių apsaugos tarnyba (ANTA) prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos vykdo projektą „Perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sostinės, vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose“.
Šis projektas asmenims su negalia pasiūlė naują viešojo sektoriaus paslaugą – atvejo vadybą. Ką ji reiškia darbingo amžiaus asmenims su negalia, kaip ji veikia bei ką turi žinoti artimieji „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės socialinės gerovės skyriaus specialistės Kristina Linartė ir Eglė Gylytė.
„Iki šiol visuomenėje dalis žmonių, turinčių negalią, yra nepastebimi arba jų problemos vertinamos paviršutiniškai. Iš tiesų du žmonės, turintys tokią pačią diagnozę, gali turėti visiškai skirtingus poreikius. Vienam jų gali reikėti, pvz., socialinės pagalbos, o kitam – tarpininkavimo bendraujant su institucijomis. Dar kitam – psichologinės paramos ar paslaugų iš sveikatos sektoriaus. Čia ir reikalinga atvejo vadyba, nes ji padeda atsižvelgti į individualius žmogaus poreikius. Kartu su žmogumi ieškome sprendimų, kurie jo situacijai labiausiai tiktų“, – pasakojo K. Linartė.
Pasak jos, atvejo vadyba skirta ne tik žmogui su negalia, bet ir jo artimiesiems, kurie neretai taip pat susiduria su daug iššūkių, besirūpindami savo šeimos nariu, turinčiu negalią.
„Atvejo vadybos paslauga teikiama visoje Lietuvoje (šiuo metu tai daro jau 57 savivaldybės iš 60-ies – past.). Iki šiol nebuvo tokio lygio koordinuotos pagalbos, skirtos būtent darbingo amžiaus žmonėms su negalia. Anksčiau pagalba ir paslaugos jiems
buvo teikiamos epizodiškai, fragmentuotai. Pvz., kol žmogus yra ligoninėje arba visai neteikiama, nes žmogus gyvena „užsidaręs“ namuose. Tad šis žingsnis svarbus vystant į žmogų orientuotą socialinę politiką <…>. Atvejo vadyba tampa tiltu, atliepiant konkretaus žmogaus ir jo situacijos poreikius“, – laidoje pabrėžė Vilniaus miesto savivaldybės atstovė.
Kiekvienu atveju tikslai skirtingi
Jos kolegė E. Gylytė akcentavo, kad atvejo vadyba yra savanoriška paslauga. Kitaip tariant, pats žmogus ar jo artimasis gali kreiptis, tai nėra privaloma.
„Kad būtų teikiama atvejo vadyba, žmogui turi būti nustatytas dalyvumo lygis, kuris yra nuo 0 iki 50 proc. (anksčiau – darbingumo lygis – past.). Atvejo vadybos paslaugą suteikiantis specialistas pirmiausia gali paaiškinti žmogui apie tai, kokios paslaugos jam pasiekiamos: išmokos, medicininės paslaugos ir kt. Atėjus pas mus žmogui pirmiausia atliekame vertinimą – išsiaiškiname tas sritis, kuriose jam dėl turimos negalios yra sunku. Jei žmogus yra veiksnus, sprendimą dėl kreipimosi ir paslaugų turi priimti pats. Jei ne, tai padaro jo artimieji“, – paaiškino E. Gylytė ir priduria, jog šiuo metu dažniausiai veiksnumas ribojamas tik tam tikrose srityse:
„Tarkime, jeigu žmogaus su negalia veiksnumas ribojamas finansų srityje, apie tai kalbamės su jo globėjais – tėvais ar kitais suaugusiais asmenimis. Tačiau visa kita (santykiai, darbas, paslaugų gavimas, užimtumas ir t.t.) lieka paties žmogaus sprendimams.“
Teikiant atvejo vadybos paslaugas neretai naudojama supaprastinta kalba – tai aktualu žmonėms su psichosocialine negalia. „Žmogaus poreikių vertinimas, kuris atliekamas daugiausia apklausos būdu, yra vienas pagrindinių įrankių, kuris padeda suprasti, kokios pagalbos jam iš tiesų reikia. Tose srityse, kur jis gerai jaučiasi ir tvarkosi pats, mes nesikišame. O ten, kur reikia, būname kartu. Galutinis atvejo vadybos tikslas – kad specialistui pabuvus šalia žmogaus su negalia jis išmoks tvarkytis pats savarankiškai“, – paaiškino Vilniaus miesto savivaldybės socialinės gerovės skyriaus specialistė.
Integracija į visuomenę, gyvenimo kokybės pagerinimas – tai vieni iš pagrindinių tikslų, kurie keliami įgyvendinant naująją paslaugą.
„Siekiame sumažinti ir atkryčių tikimybę. Tai reiškia, jog stengiamasi apsaugoti žmogų su negalia nuo hospitalizacijos. Tyrimai rodo, kad negaudami paslaugų dalis žmonių su negalia vėl ir vėl atsiduria ligoninėje. Tai atkryčio mažinimas – vienas iš atvejo vadybos prevencinių tikslų“, – paminėjo K. Linartė.
Įsibėgėjant projektui ketinama sukurti paslaugų žemėlapį. Jis bus sudarytas išanalizavus atvejo vadybos paslaugas gaunančių žmonių su negalia poreikius. „Tokie duomenys leis matyti, kokių paslaugų Lietuvoje gyvenantiems darbingo amžiaus žmonėms su negalia iš tiesų trūksta. Pirmiausia – Vilniaus mieste. Kokios tai galėtų būti paslaugos? Na, pvz., psichoterapijos, specializuotos profesinės reabilitacijos paslauga. Pastarosios paslaugos trūkumas jaučiamas ir dabar“, – sakė K. Linartė.
Nori sugriauti mitus
Pasak jos kolegės E. Gylytės, iki šiol nemaža visuomenės dalis nesupranta, kad negalia gali būti visokia: „Pavyzdžiui, psichikos ir intelekto negalia dažnai „sumetama“ į vieną kibirą. Įsivaizduojama, kad sukūrus vieną paslaugą ji automatiškai turėtų tikti visiems. Tačiau net ir žmonės, turintys intelekto negalią, turi didžiulių skirtumų ir skirtingų poreikių. Jeigu, pvz., turime autistišką žmogų – jam netiks triukšminga aplinka. O kitam žmogui, turinčiam intelekto negalią, nueiti į diskoteką bus puikiausia patirtis. Jam patiks triukšmingi koncertai, ekskursijos. Jei į tą patį „katilą“ įdėsime žmogų su nerimo sutrikimu – jo poreikis dar kitoks. Būtent todėl reikia suprasti, kad net ir dabar esančias kai kurias paslaugas būtina plėsti. Jos nėra blogos, bet jos nepatenkina visų poreikių.“
Kalbėdama apie individualius poreikius, pašnekovė akcentavo, jog būtent tai ir apsunkina paslaugų teikimą. „Dėl to paslaugos pasidaro ir brangesnės, ir sunkiau pasiekiamos. Tačiau mes negalime žmogui pasakyti: „Kadangi tu išskirtinis, tave paliksime
be nieko.“ Reikia surasti sprendimus. Per paskutinius dešimt metų psichikos sveikatos srityje įvyko daug pokyčių ir dabar ne laikas sustoti. Laikas tobulinti. Norime būti tas balsas, kuris pasakytų: „Jūs ne vieni.“ – sakė E. Gylytė.
Sėkmės pavyzdžiai įkvepia
Atvejo vadybos paslauga Lietuvoje teikiama mažiau nei metus, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės atstovės jau džiaugėsi pirmaisiais sėkmės pavyzdžiais.
„Didžiausias mūsų ir mūsų paslaugos gavėjų siekis – žmogaus su negalia įsidarbinimas ir išlikimas darbe. Mano du klientai neseniai pradėjo dirbti. Abiem pradžioje reikėjo palaikyti. Vienam teko padėti apginti savo teises, nes žmogus nežinojo, o galbūt nedrįso „pastovėti“ už save. Tokiose situacijose dažniausiai svarbiausia pabūti šalia žmogaus, pastiprinti jį. Man įsiminė vieno kliento atsakymas į klausimą apie atvejo vadybą. Jis sakė, kad tokia paslauga padeda ne tik žodžiais, bet ir realiais veiksmais, sprendžiant socialinio būsto įsigijimo, darbo, buities reikalus“, – pasakojo K. Linartė.
Kur kreiptis?
Laidos viešnios pristatė žingsnius, kur kreiptis dėl atvejo vadybos Vilniaus mieste. Tačiau pabrėžė, jog tokia paslauga teikiama ne tik sostinėje.
„Vilniuje reikėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės socialinės gerovės skyrių. Jūs galite tiesiog mums paskambinti, susiradę telefono numerį interneto puslapyje. Pirmą kartą ateikite tiesiog pasikalbėti. Jeigu toliau norėsite, pasirašysime susitarimą ir pradėsime dirbti kartu“, – sakė E. Gylytė.
Atvejo vadybininko paslaugos yra nemokamos. Jos nepriklauso nuo žmogaus ar šeimos pajamų. Atvejo vadybos paslaugos teikiamos net ir tiems asmenims, kurie jau gauna kitas socialines paslaugas.
Visą laidos įrašą rasite „Žinių radijo“ interneto svetainėje.
