Pirmadienį atsistatydino Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė, išdirbusi kiek mažiau nei 8 mėnesius.
„Priėmus sprendimą atsistatydinti iš Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pareigų, pranešu, kad 19-oji Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsistatydina. Tai skamba gal kiek dramatiškai, bet atsistatydinu aš, jūs tęsite darbą laikinai, kol naujasis ministras pirmininkas nuspręs, kiek ir kokių pokyčių bus“, – Vyriausybės posėdyje sakė G. Paluckas.
„Šiandien Respublikos prezidentui pateiksiu raštišką pranešimą apie 19-osios Vyriausybės atsistatydinimą“, – pridūrė jis.
Paskutinio posėdžio metu G. Paluckas tvirtino, kad jo vadovautas Ministrų kabinetas neturi ko gėdytis, o jam pačiam buvo garbė vadovauti Vyriausybei.
„Mieli kolegos, garbė buvo. Garbė. 19-oji Vyriausybė nudirbo nemažų darbų ir manau, kad neturime ko gėdytis. Ačiū visiems“ – teigė šiek tiek susigraudinęs G. Paluckas.
Praėjusią savaitę į skandalus dėl verslo ryšių įklimpusiam ministrui pirmininkui pranešus apie pasitraukimą iš pareigų, pirmadienį atsistatydinimo dekretą priėmė ir paskutinį kartą posėdžiavęs Ministrų kabinetas.
Vyriausybei priėmus atsistatydinimo nutarimą, pareigas vis dar einantis ministras pirmininkas įteiks atsistatydinimo raštą šalies prezidentui Gitanui Nausėdai. Pastarajam pasirašius tai numatantį dekretą, visa Vyriausybė baigs darbą.
Tuomet prezidentas vieną iš ministrų galės paskirti laikinuoju premjeru iki kol bus sudaryta naujoji Vyriausybė.
Valdančiųjų LSDP prezidiumas apsisprendęs dėl deleguojamo kandidato į premjerus, kandidatūrą turės aptarti su prezidentu G. Nausėda. Tuomet, pasirinkęs kandidatą, šalies vadovas jį teiks Seimui.
Savo ruožtu parlamentarai dėl naujojo premjero turės apsispręsti ne vėliau kaip per savaitę nuo jo pristatymo plenarinių posėdžių salėje.
Dėl ministro pirmininko kandidatūros Seimas balsuoja atvirai – jai pritarti užtenka paprastos balsų daugumos.
Jei parlamentas patvirtins kandidatą į premjerus, šis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.
Tiesa, atsistatydinus Ministrų kabinetui, prezidentas turės galimybę veikti jos sudėtį. Taigi, valdančiajai koalicijai gali tekti pakeisti dalį ar net visus ministrus.
Šiuo metu aplinkos ministro pareigas eina Povilas Poderskis, teisingumo – Rimantas Mockus, žemės ūkio – Ignas Hofmanas. Visi šie trys ministrai pagal koalicinę sutartį yra deleguoti „Nemuno aušros“.
Demokratams „Vardan Lietuvos“ priklausantį ekonomikos ir inovacijų ministro portfelį turi Lukas Savickas, o energetikos –Žygimantas Vaičiūnas.
Kitos devynios ministerijos priklauso socialdemokratams. Kultūros ministerijai vadovauja Šarūnas Birutis, Užsienio reikalų – Kęstutis Budrys, Sveikatos apsaugos – Marija Jakubauskienė, Vidaus reikalų – Vladislavas Kondratrovičius, Švietimo, mokslo ir sporto – Raminta Popovienė, Socialinės apsaugos ir darbo – Inga Ruginienė, Susisiekimo – Eugenijus Sabutis, Finansų – Rimantas Šadžius, o Krašto apsaugos – Dovilė Šakalienė.
Kol kas prezidentas nėra išsakęs pozicijos, ar norėtų permainų dabartinės Vyriausybės sudėtyje.
