Įspėjimo terminas.
Dažnai susiklosto situacija, kaip darbuotojas nusprendžia iš darbo išeiti savo noru. Naujajame darbo kodekse numatytas ilgesnis įspėjimo terminas, taikomas darbuotojui ketinančiam nutraukti neterminuotą arba terminuotą, sudarytą ilgesniam nei vieno mėnesio terminui, sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių. Naujasis reglamentavimas įtvirtina 20 kalendorinių dienų įspėjimo terminą (LR Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalis).
Atkreiptinas dėmesys, jog prašymas gali būti pateiktas atostogų, ligos metu. Galima kartu pateikti su prašymu išleisti kasmetinių atostogų. Suėjus terminui darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį, o darbuotojas nutraukia darbą įmonėje. Darbdaviui nesutikus atleisti darbuotojo anksčiau, darbuotojas privalo dirbti iki atleidimo dienos, kitaip neatėjus į darbą bus traktuojama kaip pravaikšta.
O kaip skaičiuojamas terminas, jei dirbama pagal įmonėje patvirtintą slenkantį darbo grafiką?
Įstatymas numato 20 kalendorinių dienų, todėl yra skaičiuojama kalendorinės dienos o ne grafike numatytos darbo dienos (konkretaus darbuotojo). Darbo dienų ar valandų skaičius per savaitę neturi šiuo atveju jokios reikšmės termino skaičiavimui.
Bandomojo laikotarpiu taikomi kiti įspėjimo terminai.
Čia pateikiama tik bendro pobūdžio informacija. Dėl išsamios situacijos ir teisės aktų analizės, teisinės konsultacijos galite kreiptis elektroniniu paštu [email protected] .
Teisės ir verslo konsultacijas, buhalterines paslaugas teikiančios įmonės
UAB “Justicija” teisininkai Marijampolėje ir Vilniuje.
