Ateina stipri tiksliųjų mokslų krypties abiturientų karta – valstybė finansuos visų jų studijas
Šiemet fizikos brandos egzaminą laikė daugiau kaip 2370 moksleivių ir stipriai gerėjo laikiusiųjų šį egzaminą rezultatai. Matematikos egzaminą pasirinko laikyti daugiau kaip 16,5 tūkstančių abiturientų. Maksimalų šių egzaminų įvertinimą – šimtukus – gavo daugiau moksleivių nei pernai ir tai yra geriausias fizikos egzaminų rezultatas per pastaruosius trejus metus.
Valstybė šiemet nusprendė finansuoti studijas į tiksliųjų mokslų programas įstojusiems abiturientams: iš viso matematikos, informatikos, fizinių, inžinerijos ir technologijos mokslų studijoms universitetuose ir kolegijose skiriamos 5555 valstybės finansuojamos (VF) vietos. Vilniaus universitetas į technologijų, fizinių, matematikos ir informatikos mokslų programas gali priimti maždaug 1000 studentų.
Tiksliųjų mokslų studijas nuspręsta finansuoti dėl didelio tokių specialistų poreikio Lietuvos darbo rinkoje ir todėl, kad tikslieji mokslai laikomi šalies ekonomikos varikliu.
Geriems specialistams – didelės algos
Kaip pastebi Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas, STEM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, matematika) programas baigusieji išsiskiria gaunamu aukštu darbo užmokesčiu.
„Tarp 10 didžiausias pajamas gaunančių universitetų studijų krypčių absolventų – net septynios yra iš STEM programos. Aukštas darbo užmokestis rodo šių specialistų trūkumą darbo rinkoje. Be to, didžiausia dalis absolventų, baigusių informatikos, inžinerijos, matematikos programas įsidarbina aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose darbo pozicijose“, – pastebi G. Jakštas.
Kompleksiniai įgūdžiai – didelis pranašumas
Pasak studijų politikos ir karjeros analizės specialisto, stebint pasaulines ir Lietuvos darbo rinkos tendencijas, matoma, kad darbdaviai vis dažniau ieško darbuotojų ne pagal konkrečias specialybes, bet tarp reikalavimų įvardindami įgūdžius ir žinias, kurių tikisi iš naujo darbuotojo. Profesijos tampa vis labiau neapibrėžtos, viena pareigybė dažnai apima keletui profesijų reikalingus įgūdžius.
„Reikalingų žinių ir įgūdžių rinkiniai retai gali būti įgyti baigiant vieną studijų programą, tačiau modulinės ir tarpdisciplininės studijos gali tapti išeitimi, kai vienoje studijų programoje galima įgyti aktualius, tačiau skirtingoms disciplinoms priklausančius įgūdžius“, – sako MOSTA atstovas.
Tokios tarpdisciplininės studijos, kaip, pavyzdžiui, VU moderniųjų technologijų fizikos ir vadybos programa padeda perprasti technologijas, bet kartu ir suprasti verslo veikimo principus; arba kompiuterinės fizikos ir modeliavimo programa leidžia taikant informacines technologijas modeliuoti įvairius fizikinius procesus, projektuoti ir valdyti eksperimentus. Šios programos studentai mokomi naudotis galingiausiais superkompiuteriais Lietuvoje. Tokias studijas baigę studentai gali dirbti tiek fizikos mokslinių tyrimų, tiek IT ir aukštųjų technologijų srityje.
Tarpdiscipliniškose programose įgytos skirtingoms disciplinoms būdingos kompetencijos teikia didžiulį konkurencinį pranašumą, darbdaviui renkantis specialistus į aukštesnes darbo pozicijas.
VU informacija