Sudžiūvęs sūris, susiraukšlėjęs pomidoras ar šaldytuvo kamputyje užmirštas pakelis pieno, kurio galiojimas yra „ant ribos“, į šiukšliadėžę keliauja be gailesčio.
Viena iš priežasčių, kodėl maistas mūsų namuose išsilaiko kur kas trumpiau negu galėtų, – klaidingi įsitikinimai apie tai, kaip, kur ir kiek laiko jis turėtų būti saugomas.
Bananų nelaikykite prie obuolių
Neužilgo lysvėse sunoks braškės, užaugs pirmieji agurkai bei pomidorai. Specialistai perspėja, kad tinkamas vaisių ir daržovių laikymas padės jomis džiaugtis ilgiau.
Į šaldytuvą neturėtų būti dedami pomidorai, bulvės, česnakai, svogūnai ir agurkai. Jiems pati draugiškiausia – kambario temperatūra.
Yra atskira maisto, kuris išskiria etileno dujas ir skatina nokimą, grupė. Tai bananai, avokadai, pomidorai, persikai, kriaušės. Juos patartina atskirti ir nelaikyti šalia bulvių, obuolių, žalialapių salotų bei uogų.
Laikykitės tvarkos šaldytuve
Pats šaldytuvas niekuomet neturėtų būti užkrautas taip, kad nesimatytų ar nebūtų galima išsiimti to, kas padėta toliau. Akys nemato – širdies neskauda. Deja, bet šis posakis puikiai tinka ir toliau užkištoms maisto atsargoms, kurios yra užmirštamos, pasensta, sugenda ir būna išmetamos.
Turbūt ne kartą parduotuvėje tenka pamurmėti, kodėl ilgiausiai galiojantis jogurtas ar varškė yra nukišti į patį lentynos galą? Bet šios taisyklės taikymas rikiuojant maistą šaldytuve namuose išeitų tik į naudą. Metodo esmė – maistas iš šaldytuvo galo turi judėti į priekį. Jeigu nusipirkote naują indelį uogų, senesnes pastumkite į priekį, o šviežesnes užkiškite už jų. Tas pats galioja sūriui, pienui ir visiems kitiems šaldytuve laikomiems maisto produktams.
Daržovių lupenos – sultiniui virti
Gaminant maistą, paprastai atlieka nemažai daržovių odelių, kartais odelė nuimama ir nuo vištienos. Specialistai pataria prieš lupant daržoves jas gerai nuplauti, kad odelės liktų švarios, o vėliau jas panaudoti daržovių sultiniui virti. Tas pats galioja ir paukštienos odelėms bei kaulams. Išvirtą koncentruotą sultinį rekomenduojama supilstyti į formeles bei pasidėti į šaldiklį. Vėliau gaminant sriubą ar troškinį pakaks į puodą įmesti nuosavo sultinio kubelį ar kelis, kurie suteiks patiekalui kvapnumo bei sodraus skonio.
Specialistai pataria drąsiai eksperimentuoti virtuvėje ir bandyti naujus receptus ar skonių derinius, kurie padėtų sumažinti išmetamo maisto kiekį: pavytęs pomidoras puikiai tiks padažui ar suteiks rūgštelės sriubai, špinatus galima suberti į rytinę kiaušinienę, o kiek padžiūvusį kietą sūrį sutarkuoti bei užbarstyti juo apkepą.
„Misija 0“ – pokyčius pradėkite nuo savęs
Šie patarimai naudingi ne vien jums, bet ir aplinkai. Europos Sąjungoje (ES) didžiausią dalį maisto išmeta ne perdirbėjai ar prekybininkai, o namų ūkiai – būtent jie sugeneruoja daugiau kaip pusę, arba 53 proc. visų maisto atliekų, aplenkdami gamyklas, parduotuves bei kavines su restoranais.
Lietuvoje per metus susidaro daugiau kaip 100 tūkst. tonų maisto atliekų, dauguma jų keliauja į sąvartynus. Patekusios į sąvartynus biologiškai skaidžios atliekos ima irti, išskiria ne tik anglies dioksidą, bet ir metano dujas, kurios teršia aplinkos orą stipriau nei anglies dioksidas.
O ar žinote, kiek maisto atliekų išmetate jūs ir kaip šį kiekį galite sumažinti? Prisijunkite prie visoje Lietuvoje ir jūsų regione vykstančių projekto „Misija 0“ renginių bei susitikimų ir gaukite ne tik naudingos informacijos, bet ir praktinių žinių tiesiai iš specialistų lūpų. Apie arčiausiai jūsų vykstančius renginius daugiau galite sužinoti interneto www.misijanulis.lt skiltyje Renginiai.
Projekto „Misija 0“ metu yra organizuojami aplinkosaugos ekspertų susitikimai su daugiabučių namų bendruomenėmis, kurių metu pristatoma aplinkos taršos situacija šalyje bei teikiami patarimai ir praktinės žinios iš viso pasaulio, kaip sumažinti taršą bei vartojimo padarinius. Akcijų metu gyventojai kviečiami atidžiau pažvelgti į savo įpročius ir juos keisti į draugiškesnius aplinkai.
Nuo liepos mėnesio prie iniciatyvos prisijungti bei renginiuose dalyvauti bus kviečiami individualių namų gyventojai. O jei jau esate pasirengęs pokyčiams – prisijunkite ir prie pokyčių eksperimento bei stebėkite, kaip keičiasi jūsų gyvenimas ir aplinka.
Socialinės akcijos organizuojamos Aplinkos ministerijos iniciatyva ir finansuojamos ES paramos lėšomis.
