2025 m. Vilniuje viešuoju transportu fiksuota 221,3 mln. kelionių. 2024 m. šis skaičius siekė 209,5 mln., tad sostinės viešasis transportas per metus augo gana ryškiai. Tai ne vien gražus skaičius savivaldybės įmonės ataskaitai. Tai šimtai milijonų kasdienių sprendimų: kada išeiti iš namų, kaip spėti į darbą, ar rinktis autobusą, ar vis dėlto sėsti į automobilį.
Transporto duomenys jau seniai nebėra tik techninė ataskaita, kurį supranta keli specialistai. Jie tampa miesto gyvenimo kokybės klausimu. Jei autobusas kas rytą vėluoja devynias minutes, ar operatorius tai pamato tik tada, kai keleiviai pradeda skųstis? Jei viename maršrute transportas nuolat stringa spūstyse, ar grafikas koreguojamas pagal faktus, ar paliekama išsispręsti savaime? Jei gyventojai vis dažniau keliauja be automobilio, ar miestas turi pakankamai duomenų, kad šį pokytį palaikytų?
Transporto duomenų kultūra prasideda ne nuo žemėlapio ekrane. Ji prasideda nuo klausimo: ar miestas priima sprendimus pagal realų judėjimą, o ne pagal nuojautą kaip turėtų judėti srautas?
Lietuvoje viešojo transporto GPS duomenys jau yra lengvai pasiekiami. Atvirų duomenų portale pateikiami savivaldybių viešojo transporto GPS padėties duomenys: transporto rūšis, maršrutas, koordinatės, greitis, reiso pradžia, nuokrypis nuo grafiko ir matavimo laikas. Duomenų aprašyme nurodoma, kad padėties informacija matuojama kas 5–20 sekundžių.
Tai reiškia, kad miestas gali matyti daug daugiau nei vien tai, kad „autobusas yra kažkur Antakalnyje“. Sistema gali parodyti, kur transportas lėtėja, kur vėluoja, kur tvarkaraštis neatitinka realybės, kur keleiviai laukia ilgiau, nei turėtų. Toks duomenų detalumas leidžia kalbėti apie miesto judėjimą kaip apie gyvą sistemą, o ne apie atskirus maršrutus, nupieštus planavimo dokumente. Ypač, jei norimą vietą pasiekti įmanoma dviem autobusais, tad jie turėtų neprasilenkti ir vienas kitą papildyti.
Vilnius šioje srityje jau turi stiprų pagrindą. JUDU skelbia atvirų duomenų puslapį, kuriame pateikiama viešojo transporto tvarkaraščių ir maršrutų informacija, realaus laiko viešojo transporto informacija, keleivių srautų tyrimų rezultatai ir kiti judumo duomenys. Tai rodo, kad technologinė bazė egzistuoja. Lieka sunkesnė dalis – duomenis paversti kasdieniu miesto valdymo įrankiu.
„Transporto duomenys vertingi tik tada, kai jie padeda priimti sprendimus. Pats GPS taškas žemėlapyje dar nieko neišsprendžia. Vertė atsiranda tada, kai matome tendencijas: kur vėluojama, kur transportas stovi, kur maršrutai naudojami neefektyviai ir ką galima pakeisti jau kitą savaitę.“
Keleiviui rūpi ne sistema, o atsakymas
Keleivis paprastai negalvoja apie API, duomenų rinkinius ar GPS signalų tikslumą. Jam rūpi tik „kada atvažiuos autobusas“.
Jei programėlėje rodoma, kad autobusas atvyks po trijų minučių, bet jis pasirodo po trylikos, žmogus greitai nustoja pasitikėti sistema, nes planuoti kelionę autobusu jau yra nepatogu. Viešojo transporto patikimumas nėra vien vairuotojo ar naujo autobuso klausimas. Tai duomenų, planavimo, grafiko, eismo sąlygų ir komunikacijos derinys.
2024 m. JUDU veiklos ataskaitoje nurodoma, kad daugiau nei pusė kasdienių vilniečių kelionių buvo darnios – pėsčiomis, dviračiais, paspirtukais ar viešuoju transportu, be automobilio. Toje pačioje ataskaitoje minimas 209,5 mln. viešojo transporto kelionių skaičius 2024 m.
Tai svarbus signalas: kai didelė dalis miestiečių renkasi judėti be automobilio, viešojo transporto ir judumo duomenų kokybė tampa ne patogumo priedu, o kasdienės miesto veiklos dalimi.
Jeigu miestas nori, kad gyventojai dažniau rinktųsi viešąjį transportą, jis turi pasiūlyti ne tik maršrutą. Jis turi pasiūlyti pasitikėjimą. Pasitikėjimas gimsta tada, kai informacija yra tiksli, vėlavimai paaiškinami, grafikai koreguojami, o sprendimai matomi keleiviui.
Duomenų kultūra nėra vien atviri duomenys
Atviri duomenys yra labai geras žingsnis. Jie leidžia kurti programėles, atlikti tyrimus, analizuoti miestų judėjimą ir tikrinti viešų sprendimų pagrįstumą. Bet atvirumas dar nėra kultūra.
Duomenų kultūra reiškia, kad duomenys naudojami nuolat. Ne kartą per metus, kai reikia parengti ataskaitą. Ne tik tada, kai kyla viešas nepasitenkinimas. Ne tik tada, kai norima parodyti, kad miestas yra „išmanus“.
Tikra transporto duomenų kultūra turėtų atsakyti į labai praktiškus klausimus:
- Kurie maršrutai dažniausiai vėluoja?
- Kuriose vietose autobusai ir troleibusai praranda daugiausia laiko?
- Ar grafikai atitinka realias eismo sąlygas?
- Kada keleivių srautai didžiausi?
- Kur reikėtų dažninti reisus?
- Kur pakaktų pakeisti grafiką, o kur reikia infrastruktūros sprendimų?
- Kur miesto transporto sistema veikia gerai, bet gyventojai to nemato dėl prastos komunikacijos?
Miestas, kuris šiuos klausimus kelia reguliariai, jau juda duomenų kultūros link. Miestas, kuris tik kaupia informaciją, bet jos nenaudoja, primena žmogų su išmaniuoju laikrodžiu: žingsnius skaičiuoja, bet vis tiek kiekvieną kartą važiuoja liftu į trečią aukštą.
GPS duomenys reikalingi ne tik autobusams
Kalbant apie transporto duomenis, dažniausiai galvojama apie viešąjį transportą. Tačiau miesto judėjimas yra platesnis. GPS duomenys gali būti naudingi ir savivaldybių ūkiui, rangovams, šiukšlių išvežimui, gatvių valymui, sniego valytuvams, technikos priežiūrai.
Žiemą gyventojui rūpi ne teorinis darbų grafikas, o ar jo gatvė realiai buvo nuvalyta. Rangovui svarbu įrodyti, kad technika dirbo. Savivaldybei reikia matyti, ar paslauga atlikta laiku. GPS duomenys tokiose situacijose tampa ne kontrole dėl kontrolės, o bendru faktų šaltiniu.
Tas pats galioja ir viešosioms paslaugoms. Jei šiukšlės neišvežtos, jei gatvė konkrečiame kvartale nevalyti, o rangovas teigia atlikęs darbą, maršruto istorija gali padėti greičiau išsiaiškinti situaciją. Tai taupo laiką, mažina ginčus ir leidžia miesto paslaugas vertinti ne pagal pažadus, o pagal realų judėjimą.
„Miestams GPS duomenys gali būti naudingi ne tik viešajame transporte. Jie padeda suprasti, kaip juda visa miesto technika – nuo autobusų iki sniego valytuvų. Kai savivaldybė mato maršrutus, sustojimus ir darbo laiką, daug lengviau kalbėti apie paslaugų kokybę.“
Tokiame kontekste GPSWOX sprendimas svarbus ne kaip dar vienas žemėlapis su judančiais taškais. Tokios sistemos vertė atsiranda tada, kai GPS duomenys paverčiami informacija, kurią gali suprasti ir naudoti žmogus: vadovas, transporto planuotojas, savivaldybės specialistas, rangovas ar paslaugos administratorius.
Realaus laiko sekimas padeda matyti, kur šiuo metu yra transporto priemonė. Maršruto istorija leidžia suprasti, kas vyko vakar, praėjusią savaitę ar visą mėnesį. Geozonos parodo, kada transportas įvažiavo į numatytą teritoriją ar iš jos išvažiavo. Ataskaitos leidžia palyginti laikotarpius, transporto priemones, vairuotojus, objektus, maršrutus.
Miestui arba viešąsias paslaugas teikiančiai įmonei tai reiškia vieną svarbų pokytį: mažiau spėjimų ir daugiau aiškių atsakymų.
Pavyzdžiui, jeigu technika turi atvykti į objektą 7:30, sistema gali parodyti, ar ji tikrai ten buvo. Jeigu autobusas kasdien stringa toje pačioje atkarpoje, duomenys gali parodyti, ar problema susijusi su grafiku, eismu, infrastruktūra ar maršruto planavimu. Jeigu viešoji paslauga nuolat vėluoja, matyti ne tik pats vėlavimo faktas, bet ir jo priežastys.
Ar Lietuvos miestai pasiruošę?
Atsakymas nėra paprastas „taip“ arba „ne“. Lietuvos miestai jau turi dalį reikalingų priemonių: GPS duomenis, atvirų duomenų iniciatyvas, viešojo transporto sistemas, augantį gyventojų susidomėjimą patogesniu judumu. Tačiau duomenų kultūrai reikia daugiau nei technologijos.
- Reikia aiškių standartų, kad duomenys būtų palyginami ir suprantami.
- Reikia specialistų, kurie moka ne tik eksportuoti failą, bet ir kelti gerus klausimus.
- Reikia politinės valios keisti maršrutus, grafikus ar infrastruktūrą tada, kai duomenys rodo problemą.
- Reikia aiškios komunikacijos gyventojams, kad sprendimai neatrodytų atsitiktiniai.
- Reikia požiūrio, kad duomenys nėra kaltųjų paieškos įrankis. Jie yra būdas geriau organizuoti miestą.
Didžiausia rizika yra turėti duomenis, bet su jais elgtis kaip su archyvu. Miestų transportas keičiasi kasdien. Vienur daugėja keleivių, kitur keičiasi darbo įpročiai, dar kitur nauji gyvenamieji rajonai sukuria naujus judėjimo srautus. Jei duomenys nenaudojami reguliariai, jie greitai tampa istorija, o ne valdymo įrankiu.
- Duomenys turi baigtis sprendimu
- Transporto duomenų kultūra nėra apie tai, kad miestas turėtų dar vieną skaitmeninį projektą. Ji apie tai, kad žmogus stotelėje lauktų trumpiau. Kad viešasis transportas būtų patikimesnis. Kad savivaldybė geriau kontroliuotų paslaugų kokybę. Kad maršrutai būtų planuojami pagal realų gyvenimą, o ne pagal teorinį grafiką.
Lietuvos miestai jau turi gerą pradžią. Vilniaus viešojo transporto kelionių augimas rodo, kad gyventojai viešuoju transportu naudojasi aktyviai. Atviri duomenys rodo, kad techninė bazė atsiveria. Dabar svarbiausias klausimas, ar tie duomenys taps sprendimų pagrindu.
„Gera transporto sistema prasideda ne nuo to, kad viską matome ekrane. Ji prasideda tada, kai iš to, ką matome, darome išvadas. Duomenys turi padėti keisti grafikus, mažinti prastovas, gerinti paslaugas ir kurti daugiau pasitikėjimo“, – teigia GPSWOX rinkodaros vadovė Agnė Boravskė.
Miestai, kurie išmoks dirbti su transporto duomenimis, turės pranašumą. Jie greičiau matys problemas, tiksliau planuos investicijas ir aiškiau kalbės su gyventojais. Miestai, kurie duomenis tik kaups, rizikuos likti su sausais duomenimis ir tomis pačiomis senomis transporto problemomis.
