Gyventojų paklausus, kas, neskaitant pelningumo, juos motyvuotų investuoti laisvas lėšas į finansų rinkas ir kitus aktyvus, paaiškėjo, jog ketvirtadalis lietuvių investuotų dažniau, jei investavimo procesas būtų aiškesnis. 24 proc. „Citadele“ banko užsakymu atliktos apklausos dalyvių pažymėjo, jog investavimo į finansų rinkas procesas jiems yra per daug sudėtingas.
Beveik ketvirtadalis apklausos dalyvių (24 proc.) teigia neinvestuojantys, nes mano, kad tai sudėtingas, daug žinių reikalaujantis procesas. Taip pat nemaža dalis apklaustųjų – 17 proc. pažymėjo, kad investuoti juos motyvuotų žinojimas, kur tiksliai nukeliaus investuotos lėšos – jie norėtų nuolat gauti ataskaitas apie tai, kur investuojamas jų turtas. Tai ypač svarbu jauniems 18-29 metų investuotojams.
Dar ketvirtadalio respondentų (25 proc.) investuoti nemotyvuoja niekas. Rūtos Ežerskienės, „Citadele“ banko valdybos narės, atsakingos už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę teigimu, ko gero, didelė dalis visuomenės dar jaučia infliacijos pasekmes ir laisvų pinigų, kuriuos galėtų investuoti, šiuo metu neturi. Tokį argumentą daugiausiai įvardino 50-74 metų amžiaus respondentai.
Jei investicija būtų tiesiogiai susijusi su vietos įmonių plėtra, tai paskatintų investuoti 4 proc. apklausos dalyvių. Dar 5 proc. palankiau žiūri į investavimą, kurio pagalba surinktos lėšos būtų panaudotos realizuoti gamtai draugiškus projektus Lietuvoje.
Anot R. Ežerskienės, išmokti investuoti didelei daliai žmonių atrodo sudėtingiau, nei yra iš tikrųjų. Visgi laisvai prieinamos, nemokamos informacijos apie investavimą šiandien yra išties labai daug, tačiau dvejones pradėti dažnai lemia dar vienas svarbus aspektas – kiekvieno investuojančio lūkesčiai uždirbti kiek įmanoma daugiau.
„Visada sunkiausia žengti pirmą žingsnį, tačiau apsvarsčius investavimo tikslą ir pasiruošus, procesas nėra toks sudėtingas. Reikia suprasti, kad investavimas yra ilgalaikis procesas, nenusiteikti greitu metu uždirbti dideles sumas pinigų. Pradedant tikrai nebūtina investuoti daug lėšų, galima pradėti mažomis sumomis“, – teigia pašnekovė.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad norą investuoti lemia ir keletas demografinių savybių – labiau linkę investuoti didesnes pajamas gaunantys apklaustieji, be to, kiek dažniau investuoti renkasi aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai. Jei investavimo procesas būtų paprastesnis, tai labiausiai paskatintų pradėti investuoti jaunesnius – 18-39 metų gyventojus.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Citadele“ banko užsakymu atliko tyrimų agentūra „Norstat“ šių metų birželį. Internetu buvo apklausta 1000 18 – 74 metų gyventojų.
