Ar galima pakeisti pavadinimą gatvės, kurioje gyveni? Kuo reikėtų vadovautis renkantis pavadinimą? Ar mažoje gyvenvietėje reikalingi gatvių pavadinimai?
Į šiuos ir kitus klausimus „Vilniaus krašto savaitraščiui“ atsakinėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialiste Evelina Jurcevič.
Į seniūniją dėl gatvės pavadinimo suteikimo gyventojai dažniausiai kreipiasi tada, kai nori užregistruoti savo nekilnojamąjį turtą – pagal įstatymus kiekvienas sklypas individualaus namo statybai privalo turėti adresą. Vilniaus rajone, kuriame pastaruoju metu smarkiai padaugėjo statybų, gatvių pavadinimų problema itin aktuali.
Remiantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus pateikta informacija, jei gyvenvietėje yra ne daugiau kaip 20 namų, adresas gali būti sudarytas tik iš jos pavadinimo ir pastato numerio. Gatvių pavadinimų patvirtinimas naudingas kaimo gyventojams, nes palengvina ugniagesių, pašto, greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbą. Be to, to reikalaujama ir dėl visuotinai naudojamos navigacijos sistemos.
Dėl gatvių pavadinimo suteikimo reikia pateikti prašymą seniūnijoje. Po to gyventojų siūlymus svarsto Vilniaus rajono savivaldybės Gatvių pavadinimų komitetas, o jo sprendimai tvirtinami Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Kiekvienas gatvės pavadinimas turi būti patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. Gatvių pavadinimai gali būti tik lietuviški, atitinkantys lietuvių kalbos taisykles, patariama pavadinimuose naudoti netoliese esančių geografinių objektų pavadinimus – ežero, miško, upės ir pan. arba, pavyzdžiui, sodų bendrijos pavadinimą. Jei gyventojai nori įamžinti pavadinime kokią nors asmenybę, tai turėtų būti Lietuvai nusipelnęs žmogus. Suteikiant pavadinimus patartina atsižvelgti į vietos vietovardžių tradicijas.
Būna atvejų, kai komisija turi pastabų dėl siūlomų gatvių pavadinimų. Neseniai taip nutiko dėl Mykolo Sopockos gatvės Juodšiliuose. Siekiant suvienodinti pavadinimus, ji bus užrašoma pagal jau Tabariškėse esantį gatvės pavadinimą – Mykolo Sopočkos. Pastaruoju metu pavadinimai, kuriuose yra vien vardas (pvz., Vytauto) nėra labai pageidaujami. Gyventojai yra, pavyzdžiui, siūlę pavadinti gatvę „Lotoso“, – jis buvo atmestas dėl to, kad ši gėlė neturi nieko bendro su Lietuva. Tačiau Vilniaus rajonas gali pasigirti Džiazo gatve (šį pavadinimą pasiūlė gyventojai) – Valstybinė lietuvių kalbos komisija neprieštaravo (nors sunku būtų rasti šiame pavadinime sąsajų su mūsų šalies tradicijomis).
Gyventojai, rinkdamiesi gatvių pavadinimus, linkę gyventi, pavyzdžiui, Pievų ar Gėlių gatvėse – tokie siūlymai būna labai dažni. O populiariausi pavadinimai – Gėlių, Miško ir Pušų. Matyt, dažniau praktiniais sumetimais mieliau renkamasi trumpus gatvių pavadinimus, nes pavadinimai, susiję su iškiliomis asmenybėmis būna ilgesni.
Suteikiant pavadinimus paisoma, kad seniūnijos teritorijoje gatvių pavaidinimai nesikartotų. Ateityje gyvenvietės gali augti, jungtis, ir vienodi gatvių pavadinimai sukeltų nereikalingų problemų. O jei gatvė eina per kelis kaimus (pvz., Molėtų plentas, Ukmergės), visur turi būti išsaugotas tas pats pavadinimas (šiuo atveju iš dalies nuskriausti lieka atokesnių kaimų gyventojai, nes atsižvelgiama visų pirma į pirmos gyvenvietės gyventojų sprendimą).
Būna atvejų, kai gyventojai turi gatvių pavadinimo koncepcijas, kurios viena nuo kitos skiriasi kardinaliai. Taip buvo prieš kelerius metus, kai dalis Zujūnų seniūnijos gyventojų pasiūlė pavadinti gatvę Juljano Tuvimo vardu, o kita dalis – užprotestavo argumentuodama, kad ši asmenybė „nenusipelniusi Lietuvai“. Galiausiai gatvei buvo suteiktas irgi didžio poeto, bet jau kilusio iš Lietuvos – Česlavo Milošo vardas.
Gatvę galima pervadinti. Tam reikalingas daugumos ten gyvenančių žmonių sutikimas (dažniausiai renkami parašai nurodant adresą). Kaip ir gatvės pavadinimo suteikimo atveju, dėl šio klausimo reikia kreiptis į seniūniją.
Alina Stacevič
Vilniaus krašto savaitraštis (Nr. 26 (1147))
