Ansamblis „Lietuva“ skelbia naują, iki šiol ambicingiausią kūrybinės veiklos sezoną. Jis prasidės atgimstant įspūdingai Vytauto Didžiojo legendai – muzikinei dramai „Sakmė apie dovanotą širdį“, kuri žiūrovus po atviru dangumi suburs rugpjūčio 17-19 d. Trakų pilies kieme. Naują sezoną „Lietuva“ tęs savo misiją – į profesionalią sceną perkels gyvą šalies istoriją ir toliau kvies vienytis, taip primindama, kad turime kuo didžiuotis. Būsimą repertuarą papildys ne tik žiūrovų pamiltos programos, bet ir nauji, didžiulio masto istoriniai-muzikiniai projektai.
„Tikriausiai visi pastebime, kaip paskutiniu metu keičiasi „Lietuva“, ateina jauni talentingi žmonės ne tik atlikti vaidmenų – jie imasi lyderystės tiek kūrybiniame, tiek organizaciniame procese. Tai profesionalų kolektyvas, kurio didžioji dalis gimė jau nepriklausomoje Lietuvoje. Man patinka, kad „Lietuva“ pasirenka ne pačius lengviausius kelius ir nebijo eksperimentuoti“, – sezono pradžiai įkvepia „Sakmės apie dovanotą širdį“ režisierius Dalius Abaris, dirbantis su didžiausiais šalies renginiais.
„Kas seka mūsų veiklą pastebi, kad mūsų projektų įvairovė ir maštabai vis auga. Vis daugiau pritraukiame pripažintų kūrėjų ir garsių atlikėjų, kurie tiki mūsų misija ir komanda. Mūsų varomoji jėga – prasminga pramoga, kai kalbame apie istorijai svarbius įvykius ir žmones, šiuolaikiškai ir publikai patrauklesne scenos kalba. Per meninę išraišką mes vienijame skirtingas pasaulėžiūras ir tautas. Pavyzdžiui, šiemet tęsiame bendradarbiavimą su karaimais, rudenį startuojame su nauju projektu, skirtu bendrai istorijai su žydais. Vėliau pristatysime dar vieną didžiulį projektą, skirtą mūsų istorinei patirčiai kartu su lenkais. Mes kuriame su bendruomenėmis ir istorikais, o visa tai patenka po ilgalaikės kampanijos „Auginkime vienybės raumenį“ vėliava. Ir tai dar ne viskas“, – atskleidžia ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Katauskienė.
Sakmė iki šiol kelia nuostabą
Sezono atidarymo kartu su „Sakme apie dovanotą širdį“ Trakuose laukia ne vien ansambliečiai. Vienas iš kviestinių atlikėjų Rafailas Karpis iki šiol pamena su muzikiniu spektakliu patirtas emocijas, po kurių, rodos, net sunku užmigti.
„Po ansamblio vėliava gimė unikalus ir įsimintinas reginys. Iki šiol sužavėtas scenografija ir tuo, kaip jautriai, subtiliai, ne visada įprastomis priemonėmis galima perteikti istoriją. Ji tikra, turinti archajišką atspalvį, bylojanti apie dviejų tautų draugystę ir ištikimybę. Tik čia, Trakų pilyje, žiūrovas pajus tikrąją kūrėjų mintį, kuriamą atmosferą, istorijos autentiškumą“, – pasakoja operos solistas.
Kaip žinia, projektas reikalauja ypač kantraus pasiruošimo – nuo techninio išpildymo Trakų pilies kieme iki sunkaus fizinio nusiteikimo.
„Didelis krūvis atitenka „Lietuvos“ šokėjams, jie turi įvaldyti net akrobatinius dalykus. Gigantiškuose bokštuose atsiduria instrumentų atlikėjai, choras ir solistai, turime dvi scenas, tarsi simboliškai atstovaujant dvi tautas, jų nuolatinį ryšį. Mums svarbi pati idėja – kaip atspindėti vertybes, atskleisti žmonių virsmus ir santykius, kaip kitaip pažvelgti į jausminę ir emocinę puses per judesį, muziką. Mes naudojame virves kaip ženklą ryšio, kad net būdami toli, pakankamai skirtingi, mes galime susitikti ir tą ryšį užmegzti“, – sako Agnija Šeiko, viena iš muzikinės dramos choreografių.
Po sėkmingos premjeros 2022 m. rugpjūtį, spektaklis vėl stebins įspūdingu reginiu autentiškoje aplinkoje bei moderniu išpildymu – neįprastais scenos, šviesų, vaizdo projekcijų, scenarijaus ir šiuolaikinio šokio sprendimais. Organizatorių teigimu, daugiau muzikinės dramos parodymų neplanuojama, o žiūrovų patogumui pasirūpinta naktiniais traukinių reisais iš Trakų po spektaklio grįžti į Vilnių, palengvintas susisiekimas pačiuose Trakuose.
„Sakmės apie dovanotą širdį“ istorinius herojus įkūnija Vytautas Rumšas vyresnysis, Rafailas Karpis, Andrius Bialobžeskis, Ilja Gun, Rasa Serra, Valentinas Krulikovskis, Severina Špakovska, Aistė Benkauskaitė, Donatas Kaikaris, valstybinio ansamblis „Lietuva“ ir kviestiniai muzikos atlikėjai. Spektakliui muziką parašė Linas Rimša ir Gintautas Venislovas, scenarijų ir libretą – Alvydas Šlepikas, o judesio pasakojimą kūrė choreografės Agnija Šeiko ir Aušra Krasauskaitė.
Originalios scenografijos dailininkė – Sigita Šimkūnaitė, išskirtinių kostiumų dizainerė – Sandra Straukaitė. Emociškai paveikių vizualizacijų kūrėjai – Martynas Norvaišas, Paulius Gasiūnas, Laura Aliukonytė, Vaclovas Nevčesauskas ir Lukas Miceika. Šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis, spektaklio garso režisierius – Tomas Ždanavičius. Spektaklis kurtas bendradarbiaujant su Lietuvos karaimų kultūros bendrija.
Didžiosios premjeros – tik priešaky
Rugsėjį dienos šviesą išvys pirmosios sezono naujienos. Artėjančiam Vilniaus geto likvidavimo 80-mečiui paminėti ruošiama premjera – šokio ir muzikos spektaklis „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. Jį įtaigiu judesio pasakojimu, pagal kompozitoriaus Jievaro Jasinskio muziką įgyvendins režisierė ir choreografė Aušra Krasauskaitė. Ansamblio „Lietuva“ ir „Prabudimo orkestro“ bendra programa bus pristatoma rugsėjo 23-24 d. Valstybiniame jaunimo teatre, buvusioje Vilniaus geto teritorijoje.
„Neslepiu ir džiaugsmo, ir dėkingumo, jog kažkas išgirdęs mano muziką nusprendžia statyti šokio spektaklį. Smalsu, kaip rudenį atrodys galutinis rezultatas, bet žinant, kad komanda turi milžinišką patirtį, jaučiuosi ramiau. Statant spektaklį žiūrėsime, kaip veikia visos turimos muzikos versijos, kaip padiktuos pats šokis, charakteriai. Manau, finale bus labai spalvinga tiek akiai, tiek ausiai“, – teigia jaunosios kartos kompozitorius J. Jasinskis, dar žinomas kaip sostinei atstovaujančio orkestro „Vilnius JJAZZ Ensemble“ vadovas bei trombonininkas.
Rugsėjo mėn. nusimato dar vienas debiutas – ansamblio choras pirmą kartą dalyvaus Vilniaus tarptautinio teatro festivalyje „Sirenos“. Čia bus pristatyta VšĮ „Operomanija“ prodiusuojama korporatyvinė distopija „Puikus naujas kūnas“, sulaukusi teigiamų kritikų įvertinimų, o vėliau nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už geriausią dramaturgiją.
Rudenį turą po Lietuvą surengs abejingų nepalikusi koliažinė opera „Mažvydas“ pagal Just. Marcinkevičių. Šį sezoną taip pat planuojama vieša diskusija su istorikais ir kūrėjais – kaip įžanga į būsimą muzikinį spektaklį apie karžygę Emiliją Pliaterytę.
