Ambicingas sostinės savivaldybės tikslas – iki 2030-ųjų kelionės pėsčiomis mieste augs iki 29 proc.

Vilniaus savivaldybės Administracijos direktorius Povilas Poderskis vakar susitiko su infrastruktūros tvarkymo darbus mieste vykdančiomis įmonėmis, seniūnais, savivaldybių įmonių atstovais aptarti naujausio standarto mieste bei pristatyti susisiekimo pėsčiomis projekto rekomendacijas. Rekomendacijos paruoštos ir projektas įgyvendinamas tariantis su Lietuvos pėsčiųjų asociacija,  Lietuvos dviratininkų bendrija ir žmonių su negalia organizacijomis.

„Šiandien susirinko tie žmonės, kurie realiai kuria Vilnių ir liečiasi prie miesto infrastruktūros. Mes jį statome kartu ir norime tai daryti geriau ir patogiau miestiečiams. Tačiau tam reikia pakeisti įpročius, tvarkas ir nusistatymus. Išleidome rekomendacinį leidinį, kuris padės statybų aikštelėse suprasti, gerai ar blogai vyksta darbai. Mūsų miesto vizija yra, jog nebenorime daryti daugiau kilometrų.

Nesifokusuojame į kiekybę, o norime koncentruotis į kokybę. Dėl to siekiame mažinti remonto darbų skaičių mieste, didinti darbus pagal tinkamai suprojektuotus projektus ir pereiti prie kokybiškų miesto lūkesčius ir vizijas atitinkančių darbų”, – sakė Povilas Poderskis.

Vienas pagrindinių miesto tikslų – užtikrinti, kad kelionės pėsčiomis būtų ne tik saugios, bet ir patogios. Kiekvienas vilnietis ar miesto svečias tam tikru metu yra pėsčiasis, o miesto užduotis – teikti aukštos kokybės paslaugą judėti pėsčiomis visiems – nepaisant jų amžiaus ar galimybių. Siekiama, kad daugėtų keliaujančių pėsčiomis mieste – iki 2030 metų siekiama, kad beveik trečdalis kelionių mieste būtų atliekama pėsčiomis.

Pasak Administracijos direktoriaus, visoms šiuo metu galiojančioms sutartims ir mieste vykstantiems remonto darbams galioja šiandien susitikime pateiktos rekomendacijos ir prašoma jau dabar jomis vadovautis. Pabrėžta, jog ateityje prie visų sutarčių jos bus pridedamos ir ne tik patariama, bet ir bus griežtai reikalaujama jų laikytis.

Siekiama, kad Vilniuje pėsčiųjų infrastruktūra būtų saugi, patogi ir  atitiktų universalaus dizaino principus. Pėsčiųjų takai ir šaligatviai turi būti lygūs, be kliūčių, pritaikyti patogiam ir greitam pėsčiųjų judėjimui. Tinkamai suprojektuota ir įrengta infrastruktūra yra tokia, kuri patogi visiems: žmonėms su negalia, tėvams su mažylių vežimėliais, traumas patyrusiems, vaikams ar senyvo amžiaus, riedėjimo priemones ar aukštakulnius naudojantiems žmonėms, besilaukiančioms moterims ar net tiems, kurie naudojasi mobiliaisiais telefonais.

Susirinkimo metu pristatytos labai konkrečios rekomendacijos ir numatyti pokyčiai pėsčiųjų infrastruktūros gerinimui. Viena rekomendacijų – miesto infrastruktūros darbus organizuoti taip, kad tai netrukdytų arba minimaliai trikdytų pėsčiųjų eismą, todėl ypač akcentuojami būdai, kaip sudaryti patogias sąlygas eiti šalia vykdomų statybų, atnaujinant šaligatvius ar sankryžas; kaip užtikrinti, kad būtų išsaugomi esami želdiniai ir numatomi nauji medžiai ir krūmai.

Rekomendacijose akcentuojamas sklandus darbų organizavimas ir projektavimas, užtikrinant geresnes sąlygas pėstiesiems, kol vyksta darbai – svarbu pasirūpinti saugiais ir patogiais praėjimais pėstiesiems, visas problemas spręsti atsižvelgus į pėsčiųjų komfortą ir saugumą, palikti pakankamai vietos, pastatyti įspėjamuosius ženklus, saugoti želdinius, užtikrinti įvairių kliūčių nebuvimą praėjimų, šaligatvių ar gatvių zonose.

Pateiktose rekomendacijose didelis dėmesys skiriamas žmonėms su regos negalia: visus naujus pėsčiųjų takus būtina pritaikyti ir neregių ir silpnaregių poreikiams, o viešojo transporto stotelėse įrengti įspėjamuosius ir vedimo paviršius. Miesto šaligatvius ir laiptus svarbu paženklinti įspėjamaisiais paviršiais bei kontrastinėmis juostelėmis, kurios užtikrins saugų ir patogų keliavimą, gatvės ar perėjos kirtimą.

„Tokie susitikimai savivaldybėje yra būtini, nes tai geriausias būdas iš pirmų lūpų išgirsti, kokie keliami reikalavimai, kas keisis, kas liks, aptariamos klaidos, pristatomi ir diskutuojami gerieji ir blogieji pavyzdžiai. Atvykau kaip įmonės atstovas, tad turėsime susitikimą su mūsų darbuotojais, pasidalinsiu gauta informacija. Visi norime ir siekiame to paties – kad pėsčiųjų standartas visiems būtų vienodas, saugus ir patogus,  visi vienodai jį suprastumėme ir įvertumėme – pėstieji, neįgalieji, vairuotojai ir statybininkai. Tik tokiu būdu pasieksime šiandien aptartus lūkesčius”, – mintimis po susitikimo dalijosi Lietuvos kelių tiesimo bendrovės „Fegda” statybų direktorius Romualdas Kisielius.

Patogus ir saugus gyventojų susisiekimas pėsčiomis – vienas iš savivaldybės darnaus judumo principų ir miesto plėtros prioritetų.  Šiuo metu remiantis darnaus judumo planu mieste atliekama 24,5 proc. kelionių.