Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės profesorius, Advokatų tarybos narys Raimundas Jurka sako, kad vairuotojų rengimas Lietuvoje pavirto komercija. Anot jo, valstybė šį procesą per mažai kontroliuoja, todėl teisę vairuoti įgyja ir tie, kurie galbūt dar nėra brandūs sėsti prie vairo.
Lietuvą lygiai prieš savaitę sukrėtė eismo nelaimė – praėjusį šeštadienį, apie 4.20 val., Vilniuje Žirmūnų gatvėje, automobilis BMW 530, vairuojamas neblaivios (g. 2007 m.) merginos, nesuvaldytas atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Per eismo įvykį žuvo du keleiviai – mergina ir vaikinas, patyrę labai sunkius sužalojimus. Įtariama, kad BMW naktį gatvėje lenktyniavo su kitu automobiliu.
Tuo metu automobilio vairuotoja iš automobilio išlipo savarankiškai, jai buvo nustatytas lengvas girtumas – 0,58 promilės. 19-metė mergina vairuotojo pažymėjimą buvo gavusi gegužę, bet ji jau buvo bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Po tragedijos viešoje erdvėje pasirodė vienos moters liudijimas, kad dar gegužės mėnesį mergina vos nesukėlė avarijos – moters teigimu, BMW vairavusi mergina nesustojo prie STOP ženklo, kur gatvę pereina žmonės, vos nepartrenkė jos vaiko triračio ir vyro, o važiuodama pradarė langą ir iškeikė juos. Žiniasklaidoje taip pat pasirodė pranešimų, kad iki pilnametystės vairuotoja buvo vaiko teisių specialistų akiratyje, tuomet dėl padarytų pažeidimų paauglė atsakomybės išvengė dėl savo amžiaus.
„Kalbame apie neblaivų asmenį, kuris ką tik įgijo teisę vairuoti ir, ko gero, lenktyniavo. Mano manymu, atsakomybės griežtinimas nieko nepadės. Pagal tai, kokios mane pasiekia žinios, aš manau, kad vairuotojų rengimas Lietuvoje, ypatingai jaunų, yra visiška komercija. Tai yra didžiuliai pinigai, didžiulė konkurencija (tarp vairavimo mokyklų – ELTA). Pritraukimas į kursus norinčiųjų vairuoti – sėkmingai išlaikytų vairavimo ir teorinės dalies egzaminų procentai. Ar kartais mes ne pro pirštus žiūrime į jaunų vairuotojų parengimą ir egzaminavimą?”, – Eltai sakė R. Jurka.
Jis mano, kad valstybė nepakankamai deda pastangas, siekdama įvertinti asmenų, pretenduojančių vairuoti, socialinę psichologinę brandą.
„Pažymos privačiose įstaigose: kaip gauna pažymas – mačiau, kaip gauna pažymas ginklui, aš pasibaisėjau. O dėl vairavimo — nėra aiškios kontrolės, nes tai yra komercija. Praleidžiama per daug asmenų, kurie nori vairuoti, tada taip įvyksta. Juk ne visi 18-mečiai yra socialiai brandūs, psichologai, psichiatrai turėtų rimčiau vertinti“, – Eltai sakė žinomas teisininkas.
Jis dalyvauja įvairiose rezonansinėse byloje, taip pat ir tokiose, kuriose nagrinėjamos tragiškų avarijų priežastys.
„Aš bandau ieškoti atsakymų kaip advokatas, kai dalyvauju avarijų bylose, matydamas įvykius. Bylose gražiai pateikiama informacija apie kaltinamus jaunuolius: išklausė eismo saugumo kursą ir pan. Yra parašai. Bet ar tikrai taip buvo, ar atidžiau jaunuoliai klausėsi, ar tikrai įgijo žinių, jei įvyko tokios tragiškos nelaimės? Eismo įvykiai įvyksta ir su motociklais, ir lengvaisiais automobiliais. Ruošimas vairuotojų tapo visiška komercine veikla, o kontrolė yra per maža“, – aiškino advokatas.
„Visuomenėje yra tam tikri stereotipai apie mašinų modelius ir kt., kad čia vau – rodiklis. Pirmiausia jaunimas turi būti mokomas, kad transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis, kad techninis įtaisas, kuris gali ir neklausyti vairuotojo. Ar jaunimas mokomas, kokią įtaką turi apsvaigimas nuo alkoholio, koks reakcijos laikas? Ugdymo procese turi vykti realūs testavimai, kad būsimas vairuotojas realiai pajustų, kad tam tikru greičiu lekiant bus tam tikras poveikis ir jis tai turėtų pajusti fiziškai, per mokymosi procesą“, – pridūrė R. Jurka.
Teisininkas pastebi, kad jaunimas mėgsta pasipuikuoti transporto priemonėmis prieš kiemo, klasės draugus, grupės draugus.
„Yra tokie dalykai. Aš dar iš savo vaikystės pamenu, kad mano draugai puikavosi tėvų „Žiguliais“, — Eltai kalbėjo advokatas, primindamas, kad laikmečiai, santvarkos keitėsi, tačiau kažkodėl žmonių atsakomybės suvokimas, jog vairuodami valdo pavojingą įrenginį, transporto priemonę, stipriai nepasikeitė.
Atliekamas tyrimas
Šiuo metu dėl avarijos Žirmūnuose ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl, įtariama, eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo būnant neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kol kas merginai įtarimai pareikšti pagal minėtą straipsnį.
Avarijos tyrimą iš Vilniaus apylinkės prokuratūros po kelių dienų vadovauti ėmė Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras, tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Lietuvoje yra buvęs ne vienas atvejis, kai tragiškai pasibaigusi avarija kvalifikuojama kaip tyčinis eismo dalyvių nužudymas.
ELTA primena, kad Mantas Šironas buvo nuteistas kalėti 14 metų už tai, kad 2014 m. kovą Utenoje sukėlė tragišką avariją – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,02 promilės), jis nepakluso policijos reikalavimams sustoti.
Bėgdamas nuo policijos ir esant intensyviam eismui, važiavo šalutine gatve beveik tris kartus viršydamas maksimalų leistiną 50 km/h greitį. Kirsdamas sankryžas iš šalutinio kelio, M. Šironas nekreipė dėmesio į eismą draudžiantį raudoną šviesoforo signalą, kelio ženklus. Dėl tokio važiavimo greičio ir dėl prie pat sankryžų stovinčių pastatų esamo riboto matomumo vairuotojas neturėjo galimybės laiku pamatyti kitų eismo dalyvių.
Iš šalutinio kelio į sankryžą 128 km/h greičiu įlėkęs M. Šironas taranavo taksi automobilį „Renault Megane“, žuvo taksistas ir dvi keleivės.
