Birželio viduryje Vilniaus širdyje buvo apdovanotos geriausios idėjos Lietuvos miestams – ant Stalo kalno įvyko nacionaliniai architektūros ir urbanistikos apdovanojimai „Išmanusis miestas 9“.
Šių metų konkurso nugalėtojais tapo vienos seniausių architektūros studijų Lietuvoje „Architektūros linija“ komanda, kurią sudarė architektai Faustas Lasys, Simonas Čaikauskas.
Jie parengė projektą Vilniaus rajono savivaldybei „Europos geografinio centro pritaikymas visuomenės ir turizmo reikmėms“.
Portalas Structum.lt kviečia iš arčiau susipažinti su šiuo projektu, kurio vienas iš kūrėjų Faustas Lasys neslepia – šio projekto įgyvendinimas yra realus.
„Dažniausiai architektūriniai konkursai yra labai, sakyčiau, net perdėm, kuklūs. STRUCTUM komanda tai perkėlė į kitą lygį, užuot perskaitęs konkurso rezultatus formaliame laiške, čia su fanfaromis lipi ant scenos. Architektūrinis konkursas tampa įvykiu ir didžiule švente. Laimėti tokį konkursą – dar didesnė šventė.
Šio projekto vieta, tiek man, tiek kolegai Simonui labai sentimentali, todėl ją ir pasirinkome. Jautrus gamtinis, geografinis bei architektūrinis kontekstas įpareigojo projektuojant elgtis atsakingai, taigi iš pradžių leidome sau ilgai analizuoti bei diskutuoti, sąmoningai neimant pieštuko į rankas.
Galima sakyti, kad projektas ir gimė iš dviejų draugų pokalbio apie geodeziją, Struvę, Europą ir gamtą. Architektūroje yra posakis, kad darbas neturi „smirdėti“ prakaitu, tikiu kad šis darbas yra to pavyzdys.
Įgyvendinimas visada yra priklausomas nuo daugybės veiksnių, tačiau mes, kaip profesionalai, kūrėme atidžiai įsiklausydami į Vilniaus rajono savivaldybės norus ir tikime, kad savivaldybės atstovai skirdami mums pirmą vietą savo teritorijoje, pasiuntė žinutę, kad tie norai bus išpildyti. Projektas nėra utopinis, labai jautriai atsižvelgta ir į šalia esančias paveldo teritorijas, taigi tikime, kad jo įgyvendinimas yra realus“, – kalbėjo F. Lasys.
Apie projektą
Projekto vieta Vilniaus rajone, šalia Europos geografinio centro esanti teritorija. Pagrindinis tikslas sukurti interaktyvų, pažintinį parką, kuriame būtų galima pristatyti geodezijos mokslą bei Europos sąjungą plačiajai visuomenei. Parke integruoti pastatą, lankytojų centrą, kuriame būtų: erdvė muziejaus ekspozicijai, kavinė, konferencijų erdvė, WC, administracinės patalpos, erdvė startuoliams.
Pagrindiniai pėsčiųjų srautai projektuojami taip, kad pasistačius automobilį aikštelėje lankytojai kartu su gidu ar savarankiškai vaikštosi geodeziniame pažinimo parke kol viso komplekso pusiaukelėje atsiranda prie lankytojų centro, ten jie gali pailsėti arba tęsti Europos centro pažinimo kelionę. Šalia yra keletas esamų takų, kurie leidžia greičiau patekti į lankytojų centrą, atsižvelgiant į poreikius.
Pastato tektoninė koncepcija elementari. Laikančiosios sienos ir ant jų padėtas monolitinis stogas. Išorinės atitvaros – berėmė vitrininė sistema.
Inžinerinės sistemos
Pastatui numatomas geoterminis šildymas, jis įrengiamas statybos metu šalia pastato. Saulės kontrolė užtikrinama koncoliškai iškištu stogu bei pozicija atsižvelgiant į pasaulio šalis. Siekiant estetinės darnos, pastatui numatoma nutolusi saulės elektrinė.
Augalų priežiūrai siūlomos inovatyvios technologijos. Dirvožemyje integruotos kokybės matavimo sistemos bei pogruntinė irigacija tausojanti vandenį. Lietaus krituliai, surinkti pastato horizontaliosiose plokštumose, naudojami želdinių laistymui.
Dalis lietaus vandens nuo šaligatvių suteka į pažemintas žaliųjų zonų dalis, ten dalis vandens susigeria į žemę, kita dalis nuteka į nuotekų tinklus. Vanduo ir drėgmė viešojoje erdvėje mažina „karščio salos“ efektą, gerina mikroklimatą, drėkina orą.
Pastate numatytas lietaus vandens surinkimas ir jo naudojimas pastato reikmėms su galimybe sumažinti vandens vartojimą, lyginant su bazinėmis vertėmis. Projektuojami vandenį taupantys maišytuvai, pisuarai, virtuvės maišytuvai, dušo galvutės, etc.
Numatyta atskirų zonų vandens suvartojimo apskaita. Projektuojamos vandens nuotėkio aptikimo sistemos, atpažįstančios didelius vandens nuotėkius. Numatyti srauto reguliavimo įtaisai, reguliuojantys vandens tiekimą į kiekvieną WC zoną ar įrenginį, mažinantys vandens švaistymą.
Dėl darbo specifikos projekte numatoma naudoti individualią apšvietimo kontrolę bent 90% darbo vietų turint tris apšvietimo lygius (įjungta, išjungta, vidutinis). Projekte numatoma užtikrinti aukštos kokybės dirbtinį apšvietimą.
Kiekvienai patalpai suprojektuotos priverstinis mechaninis vėdinimas ir vėsinimas. Bendra sistema atitinka techninius parametrus, kurie yra nurodyti Reglamento STR 2.05.01:2013 keliamiems pastatų (jo dalims), kurių energetinio naudingumo klasė A++. Kiekviena vėdinimo kamera, tiekianti lauko orą į patalpas turi filtrus (f7 klasės ar geresnius). Numatomas šviežio oro srautų modeliavimas pagal poreikį naudojant CO2 daviklius.
Užtikrinama galimybė individualiai nusistatyti šiluminį komfortą nemažiau nei 50% atskirų darbuotojų zonų. Šiluminio komforto kontrolės sistema leidžia darbuotojams savo aplinkoje reguliuoti bent vieną iš šių sąlygų: temperatūrą, vėdinimo srautą ir drėgmę. Tekstilinis tinkliukas, sumontuojamas virš korpusų stogų, slepia vėdinimo ir kitus inžinerinius agregatus, netelpančius techninėse patalpose statinio viduje.
Pastato plotas: 275 m2
Pastato tūris: 1160 m3
Pastato užstatymo plotas: 305 m2
Pastato aukštis: 3,5 m
Aukštų skaičius: 1
Projektuojamas pastatas atitinka A++ energinio naudingumo klasę. Rengiant techninį projektą bus atlikta energijos modeliavimo analizė, kurioje bus numatyta, kokiomis dar papildomomis priemonėmis bus sumažintas pastato energijos vartojimas bei įgyvendintos tvarumo priemonės, analizuojant nustatytas prielaidas ir pasyvias projektavimo technologijas.
Projektiniuose pasiūlymuose ir pastato projekte siekiama BREAM, LEED ar kito lygiaverčio sertifikato arba laikomasi gerosios praktikos, pristatytos jų gairėse.
Išsamiau su projektu galite susipažinti čia.
„Išmanusis miestas“ – analogų šalyje neturintis nacionalinis projektas, vienijantis Lietuvos rajonų savivaldybes, aukštųjų mokyklų studentus, privataus bei valstybinio sektorių atstovus ir sprendžiantis probleminių viešųjų šalies erdvių likimą ir skatinantis darnią miestų plėtrą.
Šiemet konkurse „Išmanusis miestas 9“ dalyvavo rekordinis Lietuvos savivaldybių skaičius – 9 ir buvo pateiktas rekordinis kiekis projektų – 54.
Architektai, urbanistai, inžinieriai ir interjero dizaineriai kūrė erdves teritorijoms Anykščių, Tauragės, Mažeikių, Lazdijų, Vilniaus, Šalčininkų, Molėtų, Jurbarko rajonų ir Druskininkų savivaldybėse.
