Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius buvo paskelbęs Lietuvos karaimų metais. Minint šios tiurkų tautos 625-erių metų gyvenimo Lietuvoje sukaktį, 2022-aisiais įvyko 67 šiai progai skirti renginiai, buvo parengta ir paskelbta per 50 įvairių radijo ir TV laidų bei tekstų Lietuvos ir tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse. Visa tai yra žymiai daugiau nei buvo patvirtinta Vyriausybės Karaimų metų minėjimo programoje.
Karaimų tauta Lietuvoje, nors ir negausi, tebėra gyva, išlaikiusi visus pagrindinius savo kultūros dėmenis: religiją, kalbą, tautinę savimonę, istorinę atmintį. Per šimtmečius patyrę nemažai iššūkių, karaimai džiaugiasi, kad pernai galėjo labai intensyviai dalintis išsaugotais kultūriniais klodais su plačiąja visuomene, stiprinti bendruomenės sambūvį ir kelti tautinę dvasią.
„Labai džiaugiamės visais Karaimų metų įvykiais. Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos valstybės vadovams, pagerbusiems mūsų tautą oficialiajame Karaimų metų minėjime, o taip pat jiems ir daugeliui Lietuvos institucijų, parėmusioms jubiliejinių metų idėją ir prisidėjusioms prie jos turiningo pažymėjimo“, – sako dr. Karina Firkavičiūtė, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos (LKKB) pirmininkė.
Kaip ir buvo planuota, Karaimų metų minėjimo programa buvo dviejų krypčių. Nedidelė jos dalis – šeši renginiai buvo skirti pačiai karaimų bendruomenei, jos sambūviui stiprinti ir tautinei dvasiai kelti (pvz., karaimių pleneras Užutrakyje, vaikų, jaunimo stovyklos, tarptautinis karaimų suvažiavimas). Visa kita metų veikla buvo skirta ne tik bendruomenei, bet ir Lietuvos visuomenei bei šalies svečiams siekiant pateikti kuo daugiau įvairesnių žinių apie Lietuvos karaimų kultūrą bei istoriją.
„Karaimų metų proga buvo surengta 17 parodų, 11 koncertų, 8 susitikimai su įžymiomis karaimų asmenybėmis , 22 svarbūs vienetiniai įvykiai, išleisti trys karaimų bendruomenės narių parašyti ir sudaryti leidiniai, – pasakoja K. Firkavičiūtė.– Renginiai vyko Trakuose, Vilniuje, Panevėžyje, Kaune, taip pat Varšuvoje ir Baku bei nuotoliu. Tik 16 renginių iš 67-ių įvyko pačios bendruomenės ir/ar atskirų jos narių iniciatyva, žinoma, su kitų žmonių ar institucijų pagalba. Likusius 51-ą inicijavo kitos Lietuvos ir užsienio įstaigos ar organizacijos. Tuo nepaprastai džiaugiamės, matome, kad renginiai padėjo intensyviai skleisti žinias apie karaimus ir labai kūrybingai įprasminti Karaimų metus. Be abejo, įgyvendinant visus šiuos renginius prisidėjo ir karaimų bendruomenės nariai. Labai nuoširdžiai visiems dėkojame – tikime, kad Lietuvos visuomenė, dalyvavusi ar stebėjusi renginius, praplėtė savo pažintį su karaimais, sudarančiais neatskiriamą bendros Lietuvos kultūros dalį.“
Karaimų kultūra buvo pristatyta tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje “„Adventur“, Trakų bibliotekos parodoje „Buvo tokia diena“, stintų šventėje Palangoje, bendrose LKKB ir Trakų istorijos muziejaus parodose Varšuvoje ir Baku, Panevėžio bibliotekos parodose. Lietuvos istorijos archyvas surengė virtualią parodą, Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių biblioteka eksponavo savo rinkinių karaimikos klodus, Trakų istorijos muziejus surengė parodą apie karaimą dailininką Bari Egizą, Užutrakio dvare atidaryta ilgalaikė Aleksandro Firkovičiaus fotodarbų paroda, Trakuose ir Vilniuje keliose erdvėse eksponuotos prancūzų fotografo Olivier Beytout Trakų karaimų nuotraukos, Trakų meno mokyklos mokinių baigiamieji darbai „kalbėjo“ tik karaimų tema ir kt.
Trakų fanfarinė savaitė, tarptautinis „Užutrakio vakarų“ muzikos festivalis keletą savo koncertų skyrė Karaimų metams, vyko karaimų ansamblio „Birlik“ pasirodymai Lietuvoje ir užsienyje, išleistas Lietuvos pašto atvirlaiškis su spaudu, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras surengė Karaimų metams skirtą mokinių piešinių konkursą ir parodą „Tautinės tapatybės ženklai“, Lietuvos valstybės kino metraštis fiksavo visus svarbiausius Karaimų metų įvykius.
Visų renginių išvardinti neįmanoma, tačiau būtina pažymėti svarbiausius. Ryškiausi Karaimų metų akcentai Lietuvos kontekste buvo Statistikos departamento atliktas statistinis karaimų tautos tyrimas, taip pat oficialus Metų minėjimas Valdovų rūmuose, kompozitoriaus Lino Rimšos sukurtos ir Daliaus Abario režisuotos muzikinės dramos „Sakmė apie dovanotą širdį“ premjera Trakų pilyje bei įvairiapusis informacijos apie karaimus srautas žiniasklaidoje.
Iš originaliausių įvykių svarbu pažymėti įdomiai sumanytą mototuristų ralio iniciatyvą pažinti karaimų kultūrą Trakuose ir Šiaurės Lietuvoje bei Kauno aklųjų ir silpnaregių kombinato ansamblio dovaną karaimams – atlikta ir įrašyta tradicinė karaimų daina lietuvių kalba.
Ruošdamasi Karaimų metams ir jų metu Lietuvos karaimų kultūros bendrija 2021–2022 metais įgyvendino dvylika projektų. Už paramą jiems ir bendradarbiavimą nuoširdžiai dėkojame LR Vyriausybės kanceliarijai, Tautinių mažumų departamentui prie LR vyriausybės, Trakų rajono ir Vilniaus miesto savivaldybėms, Kultūros paveldo departamentui. Už paramą, pagalbą bei aktyvią partnerystę per visus metus taip pat dėkojame LR Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijoms, LR Seimo nariams (ypač Vytautui Juozapaičiui, Editai Rudelienei, Kęstučiui Vilkauskui), Vilniaus ir Krokuvos universitetams, Lietuvos statistikos departamentui, Valdovų rūmams, Trakų istorijos muziejui, Trakų meno mokyklai, Lietuvos radijui ir televizijai, portalams Delfi, Bernardinai.lt, 15min, Lenkijos Respublikos ambasadai Lietuvoje, Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijai.
Dėkojame visiems asmenims, kurių nuoširdaus darbo dėka pavyko įgyvendinti Lietuvos karaimų kultūros bendrijos inicijuotus Karaimų metus, dėkojame taip pat Lietuvos karaimų religinei bendruomenei, Lenkijos karaimų organizacijoms bei privatiems rėmėjams (ypač kavinei „Kiubėtė“, restoranams „Kybynlar“ ir „Narutis“),
Apie visus Karaimų metų renginius išsamiau galima pasiskaityti karaimų bendruomenės svetainės www.karaim.eu naujienose.
Lietuvos karaimų kultūros bendrija
Nuotraukoje: Karina Firkavičiūtė, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė Valdovų rūmuose, atidarant Lietuvos karaimų metus.
Sigitos Nemeikaitės nuotr.
