Tolerancijos namus pirmiausia turime pastatyti savo širdyje, tuomet pakantumas kitos rasės, tautybės, tikėjimo žmogui tampa savaiminis. Mokiniai kasdien plečia savo tolerancijos ribas, o lapkričio 16 minėdami tarptautinę Tolerancijos dieną įgijo ir istorinių žinių apie nepakantumą pasaulyje.
Gimnazijos Savanoriai ir Mokinių tarybos nariai konsultuojami istorijos mokytojo Miroslavo Bazio parengė prezentaciją apie XX amžiaus netolerancijos atvejus kitos rasės, tautos ar religijos atstovams. Daugiausia istorijos tėkmėje nukentėjo žydai, per holokaustą buvo nužudyta 6 mln. jų atstovų. Kalbėdami apie nepakantumą dėl rasės, negalime nepaminėti juodaodžių, tačiau 1955 m. Rosai Parks autobuse atsisakius užleisti vietą baltajam keleiviui ledai pajudėjo ir tolerancija kitos odos spalvos atstovams nugalėjo. Dėl tikėjimo vykdyti Kryžiaus žygiai XI- XVI a., atrodytų, tiko praeityje, bet iš tiesų net ir dabar Indonezijoje persekiojami krikščionys, rengiami įvairūs išpuoliai prieš bažnyčias. Dėl teisės išpažinti savo tikėjimą kovoja įvairios etninės grupės Irane ir Afganistane. Šie ir kiti istoriniai faktai sukėlė mokinių susidomėjimą. Dalyvaudami interaktyvioje viktorinoje mokiniai įtvirtino žinias apie netoleranciją. Įvertinę istorinę tikrovę ir jos pasekmes, tikimės, mokiniai užaugę nekartos pirmtakų darytų nepakantumo klaidų.
Po netradicinės istorijos pamokos mokiniai, paskatinti dailės mokytojos Anželikos Valiavičienės ir klasių vadovų, ėmėsi kurti popierinius Tolerancijos namus, gatves, miestus, kuriuose šalia sugyvena baltaodžiai, juodaodžiai, raudonodžiai, geltonodžiai; krikščionys, musulmonai, budistai; lietuviai, lenkai, vokiečiai, žydai, ukrainiečiai ir kiti.
Iš popieriaus pastatytas tolerancijos miestas istorijos tėkmėje virs dulkėmis, tačiau širdyje pastatyti pakantumo namai leis gyventi draugiškiau, išvengti karų ir persekiojimų ir tikruose namuose jaustis saugiai.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Daiva Pugačiovienė
