Kai energijos kainos tuština pinigines, teks suktis ieškant „įkandamos“ kultūros
Šį savaitgalį, sekmadienį, visi valstybiniai ir nacionaliniai muziejai lankytojus priims nemokamai. Ir tai viena iš puikių galimybių sutaupyti šeimos biudžeto pinigų, kai dėl į viršų šovusių kainų piniginės senka gerokai sparčiau nei, pavyzdžiui, prieš metus.
Valdovų rūmų muziejus šį sekmadienį lankytojams nemokamai atvers ekspozicijų erdves, kuriose – ir šią savaitę pristatyta istorinių gobelenų paroda. Per pandemiją įsigytos vertybės, Renesanso meniniai audiniai, papildė muziejaus kolekciją. Parodoje „Briuselio gobelenų meistrystė. Naujos muziejaus vertybės“ – keturi didelės apimties rankomis išausti paveikslai, kuriuos Europos valdovai anuomet vertino kaip auksą.
Didžiausią gobelenų rinkinį Vilniaus rezidencijoje buvo sukaupęs Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas (1544/1548–1572). Jam nepalikus įpėdinių turtai buvo išblaškyti, o didžioji dalis audinių šiandien saugoma Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje, todėl Valdovų rūmų muziejus siekia Vilniaus rūmams grąžinti buvusią jų reprezentacinę funkciją, kaupia istorinių rinkinių kolekciją.
Daugiau laiko paieškoms
Dėl valstybės ar savivaldybių teikiamo įvairių programų finansavimo dalis kultūros renginių būna nemokami, tačiau šį rudenį prireiks daugiau laiko, ieškant to renginio, kuris domintų, kurio kaina būtų priimtina arba jame būtų galima lankytis nemokamai. Kultūros įstaigos taip pat turės sumokėti elektros, šilumos tiekėjams, todėl neaišku, kas bus po kelių mėnesių. Kol kas muziejai ir bibliotekos išsiskiria nemokamų renginių gausa, nes dažnai tai – ne pagrindinė jų veikla. Kiekvieną savaitę galima rasti nemokamų paskaitų, koncertų, susitikimų ar edukacinių užsiėmimų.
Pavyzdžiui, kitą savaitę, rugsėjo 27 d. 18.00 val. Valdovų rūmų muziejuje Lietuvos istorijos institutas pristatys skaitytojų pamėgtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojos, daugelio populiarių istorinių tekstų autorės, prof. dr. Raimondos Ragauskienės knygą „Vilniaus „aukso amžius“. Miesto gyventojai ir svečiai XVI a. 6–7-ajame deš.“. Šįkart mokslininkė domisi XVI a. Vilniumi, kuriame klestėjo prekyba, plėtėsi amatai, miestas aptariamu laikotarpiu išgyveno „aukso amžių“. Kokie buvo Vilniaus gyventojai, kaip bendravo, kuo vertėsi ir kodėl kai kurie žmonės patekdavo į teismą, R. Ragauskienė susitikimo vakarą diskutuos su kitais žinomais Lietuvos istorikais.
