Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Alberto Goštauto (apie 1480–1539) maldyną bus galima apžiūrėti dar septyniolika dienų – iki rugsėjo 16-osios imtinai!
Valdovų rūmų muziejaus sulaukė skambučių ir klausimų, ar nebus pratęsta paroda, nes per atostogas dalis lankytojų nespėjo jos pamatyti. Rankraštinis maldynas – ne tik meno šedevras. Jo savininkų istorija į vieną giją supina Goštautų giminę, Barborą Radvilaitę, Lietuvos ir Lenkijos valdovus Jogailaičius bei Vazas, užsienio kunigaikščius, jėzuitų vienuolius…
„Istorinė relikvija šiandien saugoma Vokietijoje, Miuncheno universiteto bibliotekoje. Su šios bibliotekos Rankraščių skyriumi, kur maldynas vertinamas kaip vienas reikšmingiausių rinkinio artefaktų, pavyko sutarti, kad ekspozicija Lietuvoje būtų pratęsta dar porai savaičių. Mūsų kolegoms iš Bavarijos didelį įspūdį padarė neeilinis Vilniaus gyventojų, sostinės svečių, valstybės vadovų dėmesys maldynui, tad ir buvo nuspręsta šią knygą eksponuoti kiek ilgiau, nei paprastai leidžiama. Miuncheno biblioteka savo rankraščius per metus rodo ne ilgiau nei du mėnesius, o mums padarė išimtį. Be ypatingo visuomenės dėmesio, kitas svarbus argumentas tokiam palankiam sprendimui buvo idealios eksponavimo sąlygos Valdovų rūmų muziejuje – minimalus apšvietimas, pastovi temperatūra ir tinkamas drėgmės režimas, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas. – Iš tikrųjų šis maldynas yra ir garsaus Lietuvos valstybininko Alberto Goštauto relikvija, ir kartu – itin meistriškas kūrinys, sukurtas garsiausio savo laikų lenkų dailininko Stanislovo Samostšelniko (apie 1480–1541), su per 500 metų neįtikėtinai puikiai išsilaikiusiomis miniatiūromis.“
Prieš 500 metų statuso simbolis – meistriškai sukurtas maldynas
Į Lietuvą trumpam sugrįžęs rankraštinis maldynas išsiskiria gausia puošyba, miniatiūromis, kuriose įamžintas ir Lenkijos bei Lietuvos valdovas Žygimantas Senasis (1506–1548), ir pats jo užsakovas – Albertas Goštautas (prieš 1480–1539). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis kancleris ir Vilniaus vaivada, Mūrinių Geranainių grafas Albertas Goštautas buvo kilęs iš senos lietuvių didikų giminės, kaip pats rašė, „kitàs pranokusios savo senumu ir turtu“. Šis didikas faktiškai valdė Lietuvą ne vieną dešimtmetį, istorikai jį vertina, kaip vieną žymiausių, įtakingiausių ir turtingiausių visų laikų Lietuvos valstybininkų, siekusių stiprios, teisinės, nepriklausomos Lietuvos valstybės.
1528 m. užsisakęs įspūdingai puoštą maldyną Albertas Goštautas sekė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo bei jo žmonos Bonos Sforcos (1494–1557) pavyzdžiu. Jį ant ploniausio ir labai brangaus pergamento kūrė vienas žymiausių to meto meistrų – Krokuvos mieste dirbtuves turėjęs vienuolis Stanislovas Samostšelnikas su pagalbininkais. Artimas valdovų turėtiesiems maldynas, istorikų teigimu, greičiausiai buvo vienas iš statuso įtvirtinimo atributų.
Maldyno savininkai – istorinės asmenybės
Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, iš pradžių maldynas neabejotinai priklausė pačiam Albertui Goštautui, o tolesnę jo klajonių istoriją galima vien numanyti, nes knyga vėl aiškiai minima tik XVIII a. pradžioje. „Tačiau beveik neabejojama, kad po tėvo mirties vertingą rankraštinę knygą turėjo paveldėti Lietuvos kanclerio sūnus – Naugarduko, o vėliau Trakų vaivada Stanislovas Goštautas (apie 1507–1542). Jis buvo vedęs Barborą Radvilaitę (1522/1523–1551) ir taip pagaliau sutaikė galingiausias Lietuvos gimines – Goštautus ir Radvilas. Žmonės dažnai pamiršta šį Barboros Radvilaitės biografijos faktą. Gal todėl, kad Stanislovas Goštautas mirė netikėtai anksti, nepalikęs palikuonių, – pasakoja V. Dolinskas. – Maldynas, kaip didžiulių užgesusios Goštautų giminės turtų simbolis, per stebuklą išliko 500 metų. Jis ir kelios kitos su Albertu Goštautu susijusios ir išsaugotos vertybės leidžia ne tik įvertinti Goštautų giminės galimybes, mecenatines intencijas, bet ir patį Lietuvos ir Vilniaus aukso amžių – XVI šimtmetį.“
Istorikai sutaria, kad Goštautų giminės turtai pagal to meto tvarką, kai giminė baigėsi, turėjo atitekti valdovui – Žygimantui Senajam. Kol buvo gyva, jais dar galėjo naudotis Stanislovo Goštauto našlė Barbora Radvilaitė. Žygimantas Senasis, savo ruožtu, Goštautų paveldą padovanojo sūnui Žygimantui Augustui (1544/1548–1572), jau 1544 m. tapusiam faktiniu Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o 1547 m. slapta vedusiam Stanislovo Goštauto našlę Barborą Radvilaitę. Tad Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldynas galėjo tiesiogiai atitekti Žygimantui Senajam arba per Barborą Radvilaitę patekti į turtingą Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje kauptą Žygimanto Augusto biblioteką.
Vėliau Alberto Goštauto maldyną galėjo paveldėti Vazų dinastijos valdovai – Jogailaičių įpėdiniai. Tuo atveju į Bavariją Alberto Goštauto maldyną, kaip kraičio dalį, galėjo išsivežti Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos (1587/1588–1632) duktė Ona Kotryna Konstancija (1619–1651), 1642 m. ištekėjusi už būsimojo Šventosios Romos imperijos kurfiursto, Reino pfalcgrafo ir Noiburgo kunigaikščio Pilypo Vilhelmo Vitelsbacho.
„Tikrai žinome, kad 1725 m. Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldynas jau priklausė bibliofilui, meno ir gamtos retenybių kolekcininkui, Austrijos ir Bavarijos jėzuitų kolegijų profesoriui Ferdinandui Orbanui (1655–1732), kuris buvo Noiburgo kunigaikščių nuodėmklausys“, – sako V. Dolinskas.
Vėliau Ferdinando Orbano rinkiniai buvo išblaškyti po įvairius Bavarijos muziejus. Alberto Goštauto maldynas 1800–1802 m. buvo perkeltas į Landshutą, o 1826 m. atsirado Miunchene, Bavarijos Karalystės sostinėje, ir pateko į Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano universiteto biblioteką.
Lituanistinė vertybė pritraukia itin daug lankytojų
Nuo birželio 22 d. Valdovų rūmų muziejaus Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijoje atidaryta paroda „Dvasinis skydas. Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldynas iš Miuncheno“ lankytojams įdomi dėl kelių priežasčių: išskirtinė meno ir istorijos vertybė pastaraisiais šimtmečiais nė karto nebuvo iškeliavusi iš Miuncheno, be to, tai – vienas iš nedaugelio išlikusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ženklų. Vilnius yra pirmoji vieta už Bavarijos sostinės ribų, kur ši unikali knyga viešai parodyta. Tai didelis Bavarijos krašto bei Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano universiteto bibliotekos palankumo ženklas Lietuvai, taip pat daug metų besitęsiančių, itin glaudžių ryšių su Valdovų rūmų muziejumi liudijimas. Beje, maldyno parodos globėjais sutiko tapti Lietuvos ir Bavarijos Vyriausybių vadovai – Ingrida Šimonytė ir dr. Markusas Zėderis (Markus Söder), suteikdami parodai tam tikrą valstybinį statusą. Unikalią relikviją – Alberto Goštauto maldyną – Valdovų rūmų muziejaus lankytojai dar turi progos apžiūrėti iki rugsėjo 16 dienos.
Valdovų rūmų muziejaus inf.
